Praėjusių metų pavasarį Lietuvą sukrėtusiame skandale, o tiksliau – pradėtame didelio masto ikiteisminiame tyrime dėl įtariamų korupcinių veikų sveikatos priežiūros įstaigoms viešųjų pirkimų būdu įsigyjant medicininę įrangą ir kitas medicinos priemones, tarp įtariamųjų šmėžavo ir dvi plungiškiams žinomos pavardės – tuometinio Plungės ligoninės direktoriaus Antano Martusevičiaus ir šios gydymo įstaigos viešųjų pirkimų specialisto Edvardo Bieronto. Pastarojo atžvilgiu baudžiamoji byla iš minėtojo tyrimo buvo atskirta, ir prieš mėnesį Klaipėdos apylinkės teismas baudžiamuoju įsakymu E. Bierontui paskyrė bausmę. Apie tai trumpai rašėme. Bet, kaip byloja liaudies išmintis, „kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių“. Gavus nuasmenintą bylos nagrinėjimo medžiagą paaiškėjo, kad už gerų santykių palaikymą, informacijos pateikimą piniginėmis dovanomis buvo apdovanoti ne tik direktorius ir viešųjų pirkimų specialistas.
Kaltas
Skaitytojams priminsime, kad šį didelio masto ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis. Jį kontroliuoja, organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei apygardų prokuratūrų organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyrių prokurorų grupė.
Kaip ir minėta, byla dėl kyšininkavimo klaipėdiečio E. Bieronto atžvilgiu buvo atskirta ir liepos 15-ąją baudžiamuoju įsakymu jam paskirta subendrinta, trečdaliu sumažinta 7 000 eurų bauda. Ją vyras turės sumokėti per dvejus metus. Taip pat iš E. Bieronto valstybės naudai konfiskuoti 2 305 eurai ir atimta teisė trejus metus dirbti valstybės tarnyboje.
Tiesa, tai ne vienintelė E. Bierontui iškelta byla, jų yra ir daugiau. Viena iš jų – dėl piktnaudžiavimo – bus nagrinėjama spalį.
Atsilygino automobilio remontu
Paaiškėjo, kad buvusio ligoninės viešųjų pirkimų specialisto byloje – 3 kyšininkavimo epizodai.
Kaip rašoma kaltinime, E. Bierontas, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, savo naudai su uždarosios akcinės bendrovės, prekiaujančios medicinine įranga, direktoriumi V. D. susitarė ir per du kartus priėmė 1 605 eurų kyšį. Tiesa, kyšis buvo ne grynieji, o viešųjų pirkimų specialisto asmeninio automobilio remonto išlaidų apmokėjimas.
Kyšis E. Bierontui buvo duotas už V. D. konsultacijas dėl dokumentų paruošimo, kad jie atitiktų 2020-ųjų spalį Plungės ligoninės vykdyto viešojo pirkimo „Endoskopinės diagnostikos ir gydymo sistema“ pirkimo sąlygas, ir dėl ne trumpesnio kaip 180 dienų apmokėjimo termino nurodymo.
1 000 eurų V. D. vadovaujama bendrovė už E. Bieronto automobilio remontą Plungėje esančiam autoservisui sumokėjo 2020-ųjų liepą. Tų pačių metų spalį Vilniuje vyrai vėl susitarė, kad V. D. apmokės dar vienus viešųjų pirkimų specialisto mašinos taisymo darbus. Šį kartą pinigai – 605 eurai – buvo pervesti į Klaipėdoje individualią veiklą vykdančio A. K. sąskaitą.
Už rentgeno aparato pirkimą pinigų negavo
Ikiteisminio tyrimo metu E. Bierontas nurodė, kad 2020 m. liepos mėnesį sugedo jo asmeninis automobilis. Tuo metu pas A. Martusevičių į darbą buvo atvykęs V. D. Jam ir pasiguodė dėl sugedusios transporto priemonės. Tada svečias esą pasisiūlė apmokėti dalį remonto išlaidų (1 000 eurų). Kaip ir minėta, automobilis buvo suremontuotas Plungėje.
Per papildomą apklausą E. Bierontas pateikė rašytinius parodymus, kuriuose nurodė, jog Sveikatos apsaugos ministerija savivaldybių gydymo įstaigas kvietė teikti paraiškas dėl rentgeno aparatų įsigijimo. Kadangi ligoninės turimas rentgeno aparatas nuolat gesdavo, iš Radiologijos skyriaus vedėjo A. T. jis gavo keleto įmonių komercinius pasiūlymus, kad pagal nustatytas procedūras (mero leidimas, ne mažiau kaip 3 komerciniai pasiūlymai, duomenys apie turimą rentgeno aparatą bei pati paraiška) ministerijai būtų pateikta paraiška. Remdamasis komerciniais pasiūlymais ir gavęs mero leidimą, paraišką pateikė ministerijai. Po kiek laiko ligoninė iš Sveikatos apsaugos ministerijos sulaukė atsakymo, kad Plungės rajono savivaldybei numatoma skirti 400 tūkst. eurų dviem rentgeno aparatams įsigyti. Tačiau buvo nurodyta sąlyga, kad juos turi įsigyti ne ligoninė, o Savivaldybės administracija. Ministerija buvo nustačiusi rentgeno aparatų įsigijimo techninės specifikacijos gaires ir buvo informacinis raštas, kad jei techninėje specifikacijoje bus „išeita“ iš tų gairių ir iš numatytos 400 000 Eur sumos, pačios savivaldybės turės sumokėti pirkimą laimėjusioms įmonėms.
E. Bierontas savo rašytiniuose parodymuose minėjo, jog po informacijos paskelbimo dėl ministerijos skirtų lėšų rentgeno aparatų prekyba užsiimančių įmonių atstovai, tarp jų ir D. V., pradėjo lankytis ligoninėje su pasiūlymais ir informaciniais lankstinukais. Tuose susitikimuose dalyvaudavo gydymo įstaigos direktorius, įmonės atstovas, A. T. bei jis. Gavusi Savivaldybės administracijos įgaliojimą viešojo pirkimo procedūras vykdė ligoninė. Kadangi numatoma pirkimo vertė buvo didelė, reikėjo skelbti tarptautinį konkursą. E. Bierontas paruošė dokumentus, kad ligoninė numato įsigyti rentgeno aparatus, kad pirkimo vertė – ne daugiau kaip 400 000 Eur, kad pirkimas yra neskaidomas, kad reikalinga pasiūlymo užtikrinimo garantija, sutarties vykdymo garantija, sutarties pirkimo šablonas ir kt., bei el. paštu nusiuntė suderinti.
Tarptautinis konkursas viešųjų pirkimų portale paskelbtas 2020 m. birželio pabaigoje, vokų atplėšimas buvo numatytas rugpjūčio pradžioje. E. Bierontas liepos pabaigoje sulaukė skambučio, kad pirkimo dokumentai paruošti neteisingai, kad pirkimas turėtų būti skaidomas. Korekcijų specialistas nebedarė, ir vokai buvo atplėšti numatytą dieną. Laimėtojomis paskelbtos dvi bendrovės: viena turėjo pristatyti grindinį rentgeno aparatą, kita – lubinį.
E. Bierontas tvirtino, jog už rentgeno aparatų viešąjį pirkimą jokių pinigų negavo.
Įtarimuose buvo minima 4 000 eurų suma. Dėl jos E. Bierontas nesutiko, esą A. Martusevičius apie pinigus nieko nesakė ir su juo nesidalijo.
Automobilių remontas už konsultaciją
Nuteistasis buvo įsitikinęs, kad V. D. automobilio remonto išlaidas apmokėjo už suteiktas konsultacijas dėl endoskopinės diagnostikos ir gydymo sistemos pirkimo.
Pirkimas buvo planuojamas 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį. Liepos mėnesį, kai E. Bierontas kalbėjosi su V. D., pastarasis jau žinojo apie numatomą konkursą ir norėjo jame dalyvauti, todėl klausinėjo jo detalių. Specialistas jas atskleidė: paaiškino, kaip reikia teisingai sudaryti techninę specifikaciją, kad reikia sujungti atskirus elementus į vieną, nes perkami trys aparatai, ir kad ligoninės apmokėjimo terminas būtų ne trumpesnis kaip 180 dienų.
Pasak E. Bieronto, pirkimo paraišką kartu su techninėmis specifikacijomis gavo iš jau minėtojo A. T. ir kito gydytojo B. A. Pagal jas parengė dokumentus ir įkėlė į centrinę viešųjų pirkimų sistemą. Esą pirkimo sąlygų nepritaikė prie parduodamos įrangos parametrų. Nors norinčių parduoti įrangą buvo ne vienas, tačiau konkursą laimėjo V. D. vadovaujama įmonė.
Apklausti Plungės ligoninės gydytojai A. T. ir B. A. patvirtino, jog buvo viešojo pirkimo „Endoskopinės diagnostikos ir gydymo sistema“, kurio metu buvo perkami vaizdo gastroskopas, vaizdo kolonoskopas ir laparoskopinė sistema, iniciatoriai. A. T. buvo atsakingas už gastroskopo ir kolonoskopo techninių reikalavimų surašymą, o B. A. – už laparoskopinės sistemos. A. T. minėjo, jog savo dalies technines specifikacijas rengė naudodamasis „Olympus Lietuva“ interneto puslapiu. Tačiau sakė nežinantis, ar konkursą laimėjusi įmonė yra vienintelė platinanti „Olympus Lietuva“ produkciją. Medikas taip pat negalėjo atsakyti, kodėl trys medicinos įrangos buvo perkamos kartu, o ne atskirai.
B. A. kalbėjo, jog turėjo galimai E. Bieronto perduotą vienos įmonės komercinį pasiūlymą dėl laparoskopinės sistemos. Peržiūrėjęs pasiūlyme esančius parametrus, gydytojas manė, kad siūloma įranga yra tikrai gera, todėl ir pasiūlė šiuos parametrus įtraukti į pirkimo sąlygas. Jokio dokumento šiuo klausimu nesurašė. Žodžiu, viešųjų pirkimų specialistui pasakė, kad tokie parametrai jį, kaip specialistą, tenkintų, nes buvo galimybė naudoti ir traumatologui, ir ginekologui, ir artroskopijų metu.
Sąskaitas išrašė prašomi kliento
Dėl šio epizodo buvo apklausti keli liudytojai.
Pirmą kartą E. Bieronto automobilį Plungėje remontavusio serviso buhalteris-administratorius A. U. teisme tvirtino pažinojęs viešųjų pirkimų specialistą kaip klientą, o su V. D. vadovaujama įmone servisas jokių ryšių neturėjo. Suremontavus automobilį kliento pageidavimu buvo išrašyta sąskaita jo nurodytai įmonei.
Sąskaitą V. D. bendrovei už E. Bieronto automobilio remontą išrašęs klaipėdietis A. K. nurodė, kad nuomojamame garaže užsiima padangų montavimu ir kondicionierių pildymu. Tame pačiame pastate šalia jo dirba A. G., kitoje pastato pusėje – kiti meistrai. Kadangi vyras darbuojasi pagal individualios veiklos pažymą, pinigų priėmimo kvitus ir sąskaitas faktūras saugo tik už tuos metus, už kuriuos pateikia pajamų deklaracijas, tad 2020 m. sąskaitų jau nebeturi. Be to, jei klientas pageidauja, kad būtų išrašyta sąskaita faktūra, tai padaroma, o kas ją apmoka, labai nesidomi, svarbu, kad būtų sumokėta. Tiesa, apklausiamas A. K. neprisiminė, ar tvarkė E. Bieronto automobilį, tačiau neneigė mašiną matęs.
Šiek tiek aiškumo suteikė A. G., kuris patvirtino esantis tolimas teisiamojo giminaitis, užsiimantis automobilių remontu. Vyras sakė, kad 2020 m. spalio mėnesį keitęs giminaičio mašinos variklį. Sąskaitos faktūros arba pinigų priėmimo kvito neišrašė, nes dar reikėjo užpildyti kondicionierių, o tai daro A. K. Užpildęs kondicionierių A. K. ir išrašė sąskaitą. Kam ji buvo išrašyta, A. G. teigė nežinantis. Jis tik buvo informuotas, jog pateikta 605 eurų sąskaita. Variklio pakeitimas kainavo apie 500 Eur, o A. K. už kondicionieriaus užpildymą ima apie 100 eurų. Liudytojo manymu, A. K. išrašė dokumentą už jų abiejų suteiktas paslaugas.
Apmokėjimus už serviso paslaugas patvirtina byloje esantys serviso ir V. D. vadovaujamos bendrovės buhalterijos išrašai.
Apklausiama kaip liudytoja V. D. vadovaujamos bendrovės vyriausioji buhalterė G. F. nurodė, kad pagrindiniai įmonės klientai yra poliklinikos ir ligoninės. Bendrovės tiekėjai – užsienio ir Lietuvos įmonės. Veiklai vykdyti įmonė naudojasi savo automobiliais. Už juos atsakingi transporto skyriaus darbuotojai, kurie ir rūpinasi mašinų remontu. Jeigu remontuojamas įmonės automobilis, tai šio skyriaus darbuotojai atneša sąskaitas jai, kad jas apskaitytų. Ant įmonės automobilių remonto sąskaitų faktūrų pasirašo transporto skyriaus viršininkas arba kitas paslaugą priėmęs darbuotojas. Jeigu sąskaita yra didesnė nei 100 Eur, tai jos apmokėjimas yra derinamas su direktoriumi V. D.
Paklausta apie už E. Bieronto automobilio remontą apmokėtas sąskaitas, moteris negalėjo pasakyti, kas ir kada šias sąskaitas faktūras pateikė buhalterijai. Tik patikino, kad sąskaitos buvo įvestos į buhalterinę apskaitą ir todėl buvo apmokėtos.
(Bus daugiau)
