Praėjusį savaitgalį netoli Lopaičių piliakalnio, Kaupų kaime (Tverų sen., Rietavo sav.), vyko Žemaičių vienybės diena Durbės mūšiui atminti. Žemaičiams svarbiam įvykiui šiemet sukanka 750 metų.
Durbės mūšis (1260 m.) svarbus visos Lietuvos istorijai. Prie Durbės ežero (dabartinės Latvijos teritorijoje) žemaičiai sutriuškino kryžiuočius ir tai buvo didžiausia XIII a. žemaičių pergalė.
Pagerbiant Lietuvai svarbų mūšį, pirmąjį liepos savaitgalį surengta šventė – minėjimas. Dalyviai į šventę rinkosi penktadienį, jų buvo ne tik iš Lietuvos, bet ir Baltarusijos, Latvijos. Iš lietuvaičių dalyvavo senovės baltų kovų brolija „Vilkatlakai“, kryžiuočių ordinai „Hospitalieriai“, „Tamplieriai“, lankininkų klubas „Viduramžių šauliai“ ir kiti. Šventės dalyviai įsikūrė, pasistatė palapines, vakarojo prie laužo.
Penktąkart vykstanti šventė prasidėjo šeštadienį. Kiekvienas galėjo pasijusti tarsi XIII amžiuje – senovinės palapinės, laužavietės, kailiais bei tų laikų autentiškais drabužiais vilkintys kariai, lankininkai. Dūdmaišiu grojo rusiškai kalbanti mergina Nadiežda iš Baltarusijos. Žiūrovai rankose galėjo palaikyti senovinę ginkluotę: daugiau nei kilogramą sveriančius kalavijus, skydus, kuokas bei šarvus.
Renginio pradžioje uždegtas aukuras, ugnį įžiebė vaidilutės. Susirinkusieji sustojo ratu, vyko tų laikų apeigos – dievams buvo aukojami bei visiems ratu siunčiami alus ir duona. Apeigas atliko minėjimo krivių krivaitis Romualdas Miceika – pagrindinis šventės organizatorius, Žemaičių sąjungos pirmininkas.
Sveikinimo žodį tarė ir organizatoriui nuo Tverų bendruomenės padėkojo miestelio seniūnas Antanas Zalepūgas.
Pasidalinti mintimis pakviesta rašytoja Inga Baranauskienė, kuri sakė, jog Durbės mūšis primirštas nepelnytai, o juk tai yra antras pagal svarbą lietuvių mūšis po Žalgirio. „Džiaugiuosi, kad žemaičiai nepamiršta šio mūšio ir mini sukaktis. Jei tąkart prieš kryžiuočius būtų buvę pralaimėta, Baltijos valstybių likimas šiandien būtų kitoks“,- pasakojo istorinį romaną apie Durbės mūšį parašiusi moteris.
Krivių krivaitis pakėlė Lietuvos valstybės istorinę, Tverų miestelio bei Žemaitijos kunigaikštystės vėliavas. Šventė prasidėjo.
Organizatoriai tveriškius ir miestelio svečius supažindino su senoviniais kovos būdais, vakare vyko Durbės mūšio inscenizacija.
Vėliau visi linksmai laiką leido šokiuose. Susirinkusiems labai patiko „Raseinių bardai“. Sekmadienį visus kvietė amatų miestelis bei kitos pramogos. Kalbinti amatininkai iš Kauno Staselė ir Edmundas Pabrinkiai, prekiavę medžio ir molio dirbiniais, sakė Tveruose esą pirmą kartą ir šventė jiems palikusi gerų įspūdžių.
