Antradienį Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai svarstė plungiškiams gana opią problemą – reikia ar ne miesto kapinėse (Telšių gatvėje ir Jovaišiškės kaime) įrengti kolumbariumus. Kadangi mūsų mieste jų nėra, o vis daugiau plungiškių savo artimųjų palaikus pageidauja ne tradiciškai laidoti, o kremuoti, problema tampa vis opesnė.
Prieš kurį laiką ėmė plisti naujovė – mirusiųjų palaikai vis dažniau ne tradiciškai laidojami kapinėse, o deginami krematoriume. Kadangi kapinių plėtrai reikalingi nemaži žemės sklypai, ši naujovė gana praktiška – palaikus deginant, kapinės ne taip sparčiai plečiamos.
Kol Lietuvoje nebuvo krematoriumo, norintieji kremuoti mirusių artimųjų palaikus, vykdavo į Rygą. 2011-ųjų pabaigoje pirmasis ir vienintelis šalyje krematoriumas atidarytas Kėdainiuose. Jame vis dažniau deginami ir mirusių plungiškių palaikai.
Tačiau… Sudeginę palaikus ir pelenus supylę į urną, neturime kur jų laikyti. Mat pagal šiuo metu galiojančią tvarką urną su mirusiojo pelenais ne tam skirtoje vietoje galima laikyti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Be to, ir katalikų bažnyčia, pripažįstanti kremavimą kaip laidojimo žemėje alternatyvą, neleidžia urnos laikyti namuose.
Ką tokiu atveju daryti? Tie, kas turi šeimos kapavietę, urną gali palaidoti joje. Kiti verčiami pažeidinėti galiojanti įstatymą – laikyti urną ne tam skirtoje vietoje arba vežti ją į artimiausią kolumbariumą. O jis – Klaipėdoje. Visi žinome, kaip nepatogu važinėti į toliau nuo namų esančias kapines, tad natūralu, kad plungiškiai norėtų, jog kolumbariumai atsirastų ir mūsų miesto kapinėse. Juolab kad minėtoji mirusiųjų laidojimo alternatyva vis labiau populiarėja.
Tiesa, plečiamose kaimų kapinėse – Kuliuose ir Kantaučiuose vietos kolumbariumams jau numatytos. O štai Plungės kapinėse jų dar nėra.
Idėja įrengti kolumbariumus „gimė“ gavus privataus asmens – Donato Giržado – siūlymą savo lėšomis pastatyti kolumbariumus dvejose kapinėse – Telšių g. ir Jovaišiškės k. Šį siūlymą įvertinę Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistai nusprendė: iškart siūlymo priimti negalima, reikia skelbti konkursą – kad privatus verslas turėtų vienodas galimybes investuoti įrengiant ir eksploatuojant kolumbariumą.
Tiesa, prieš skelbiant konkursą, Savivaldybė dar turi nemažai nuveikti. Reikia suformuoti kapinių sklypus, atlikti kadastrinius matavimus, be to, būtina parengti kolumbariumo architektūrinę idėją – kad statytojai turėtų į ką orientuotis. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Tomas Jocys Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams aiškino: „Turime iš anksto nuspręsti, koks tas kolumbariumas turėtų būti – metalinis, betoninis ar marmurinis. Nes, jeigu iš anksto šito nenuspręsime, tai, surengus konkursą, visi siūlys skirtingus ir marmurinis niekada nelaimės prieš pigų betoninį.“
Komiteto nariai pritarė, kad kolumbariumai miesto kapinėse reikalingi. Mat mirusiųjų palaikų kremavimas išties tampa vis dažnesniu reiškiniu. Reikia tik nustatyti konkrečias jų pastatymo vietas. Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistų nuomone, vadinamosiose viduriniosiose kapinėse (Telšių g.) kolumbariumą reikėtų statyti centrinėje aikštelėje (kur stovi atliekų konteineriai, vandens bokštas). Posėdyje dalyvavęs Savivaldybės meras Albinas Klimas siūlymui prieštaravo: „Manau, kad kolumbariumas užstos Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro, Plungės garbės piliečio dr. Bronislovo Lubio kapą. Sulauksime pasipriešinimo iš visos Lietuvos.“ Kiti komiteto nariai sakė, jog kolumbariumą nebūtina statyti ten, kur B. Lubio kapas – galima ir kitoje aikštelės pusėje. Be to, „leistis“ į tokias smulkmenas – per anksti. Kol kas būtina nuspręsti viena – reikia kolumbariumų Plungėje ar ne.
Naujosiose (Jovaišiškės k.) kapinėse kolumbariumą siūloma statyti prie pagrindinių vartų, šalia sargo namelio. Pasak specialistų, pavyzdžiui, Klaipėdoje kolumbariumas atstoja kapinių tvorą ir tai esą labai praktiška ir patogu. Kažką panašaus būtų galima sugalvoti ir Jovaišiškės k. kapinėse.
Komiteto nariai pritarė, kad kolumbariumai Plungės kapinėse reikalingi. Jei Savivaldybės administracija atliks pavestus „namų darbus“, o privatus verslas ryšis investuoti į tokio pobūdžio ritualines paslaugas, gali būti, jog netrukus turėsime vietų urnoms su mirusiųjų pelenais saugoti.
