Jei Plungės rajono savivaldybė ir Žemaitijos nacionalinis parkas (ŽNP) už Europos Sąjungos struktūrinių fondų pinigus nori įsirengti dviračių takus, iki lapkričio 12-osios būtina parengti pirminę paraišką finansavimui gauti. Lėšos, atrodo, nemenkos – 8 milijonai litų, nors, specialistų teigimu, realiai tokį projektą reikėtų vertinti maždaug 30 mln. Lt. Žinoma, didelė paspirtis būtų ir tie 8 milijonai, bet reikia suskubti, be to, teks pakonkuruoti su kitais. Būtent dėl to trečiadienį Savivaldybėje surengtas pasitarimas.
Turistų traukos centras
Posėdyje dalyvavo Savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė, Savivaldybės administracijos direktorius Albertas Krauleidis, Valstybinio turizmo departamento atstovas Gintautas Indriūnas, studijos „Turizmo infrastruktūros plėtojimas Plungės rajono savivaldybėje“ rengėjos dr. Aida Mačerinskienė ir Snaiguolė Bezarienė, ŽNP direktorius Giedrius Norvaišas ir daug kitų svarbių asmenų. Tartasi, koks turi būti projektas, kad nukonkuruotų kitus ir kad būtent jam būtų atriekti tie milijonai.
Pasitarimą pradėjusi merė E. V. Lapukienė susirinkusiesiems priminė, kad Plateliai – svarbiausias rajono turistų traukos centras, kuriame – ir švarus ežeras, ir daug kaimo turizmo sodybų. Reikia vieno – gerinti infrastruktūrą. Vienas iš būdų – rengti dviračių takus, kurie padėtų ir automobilių srautą į Platelius sumažinti, ir prisidėtų prie aktyvaus poilsio populiarinimo.
Savivaldybė ir ŽNP direkcija jau daugiau nei 10 metų (nuo 1997-ųjų) puoselėja viltį turėti dviračių takus – ir nuo Plungės iki Platelių, ir aplink ežerą. Deja, lėšų sumanymui įgyvendinti neatsirado iki šiol. Tiesa, pirminis sumanymas, kaip sakė ŽNP direktorius G. Norvaišas, buvo trasa nuo Plungės iki Platelių, kuria nacionalinį parką dviračiais galėtų pasiekti ir plungiškiai, ir autobusais bei traukiniais atvykstantys turistai.
Sumanymą numarino viceministras
Šių metų pradžioje ūkio ministras Dainius Kreivys buvo sudaręs darbo grupę, turėjusią išanalizuoti dviračių turizmo poreikį ir galimybes Plungės rajone bei parengti kompleksinę turizmo infrastruktūros plėtros programą. Jai pirmininkavęs tuometinis ūkio viceministras Arnoldas Burkovskis plungiškių ir plateliškių norą turėti jungtį tarp Plungės ir Platelių bematant užgesino. Nors vietiniai įrodinėjo, kad jungtis labai svarbi, buvęs viceministras laikėsi savo – jos niekam nereikia. Paklusę A. Burkovskiui, mūsiškiai sumanymo sujungti Plungę ir Platelius atsisakė ir sustojo ties dviračių tako žiedu aplink ežerą.
Pasak G. Norvaišo, dalelė to žiedo jau yra – 1,5 km trasa tarp Beržoro ir Platelių. Dar 5 km jau suprojektuota – nuo Babrungo upės ištakų iki būsimojo Šaltojo karo muziejaus. Projektas esąs ir dar vienai atkarpai – nuo apžvalgos aikštelės iki Ąžuolų salos stovyklavietės (6 km). Visa kita dar reikia numatyti. Važiuojant aplink ežerą, bus galima aplankyti atnaujintą Platelių dvaro svirną ir jame būsiantį Užgavėnių muziejų bei dabar tvarkomą Šaltojo karo muziejų (buvusią militarizmo ekspoziciją), be to, pakeliui – daug kaimo turizmo sodybų, poilsis prie Platelių ežero, vandens pramogos ir t. t.
Pritaria „uodegėlei“ iki Plungės
Valstybinio turizmo departamento atstovas G. Indriūnas sakė, jog jam idėja sujungti Platelius su Plunge visai patinkanti. Juolab kad mieste renovuojamas svarbus kultūrinis objektas – Oginskių dvaro sodyba. Anot G. Indriūno, tokia trasa būtų patraukli ir plungiškiams, kurių pagrindinė poilsio vieta yra Plateliai, ir turistams, kurie iki Plungės atvyksta traukiniu ar autobusu, o Platelių neturi kaip pasiekti.
Viena iš studijos rengėjų dr. A. Mačerinskienė pritarė: jei jau rengti dviračių taką Plateliuose, juo reikia apjuosti visą ežerą. „Bet aš matau dviračių taką ne tik aplink ežerą, bet ir jo uodegėlę į Plungę. Juk būtų puiku, jei turistai turėtų galimybę judėti iš vienos vietovės į kitą. Siūlyčiau – geriau jau prastesnės dangos, bet kad takas būtų iki pat Plungės“, – siūlė. Ar tai reiškia, jog gaivinama A. Burkovskio numarinta viltis turėti trasą iš Plungės į Platelius? Lyg ir taip, tik nežinia, ar tam pakaks pinigų.
ŽNP atstovo Gedo Kukanausko nuomone, plateliškiai visom keturiom palaikė pastarosios trasos atsiradimą, tačiau viceministras turėjo priešišką asmeninę nuomonę ir jos tuomet teko paisyti. „Mūsų patirtis rodo, kad turistams reikia trasos iš Plungės į Platelius, jau ne sykį su šia problema susidūrėm. Tai bandėm įrodyti ir tuometiniam viceministrui, bet…“ – kalbėjo G. Kukanauskas.
Lauksim palaiminimo
Dviračių trasa aplink Platelių ežerą sudarytų daugiau nei 20 km žiedą. G. Kukanausko nuomone, dalis tako būtų asfalto dangos, dalis – žvyrkelio, per miškus – išpilta skaldele. Nutiesti vieną kilometrą esą atsieitų apie 200-300 tūkst. Lt. A. Mačerinskienės skaičiavimai kiek kitokie: 1 km – 1 milijonas. Taigi projekto vertė būtų apie 30 milijonų. „Bet jei sugebėsite atlikti už 8 milijonus litų, tai bus didžiulė nauda“, – sakė A. Mačerinskienė.
Beje, prie projekto teks prisidėti ir Savivaldybei – finansuoti techninio projekto parengimą. Be to, būtina numatyti, kuo prisidės privatininkai: reikia ieškoti verslininkų, sutinkančių steigti dviračių nuomos punktus, raginti kaimo turizmo sodybų šeimininkus taip pat įsigyti dviračių, valčių, kitos įrangos, kuri būtų reikalinga norinčiajam paminti po apylinkes ar dviračiu atvykusiam turistui. Anot direktoriaus G. Novaišo, kai atsiras dviračių trasa, kai padaugės turistų, sodybų šeimininkai ir neraginami ims sukti galvą, iš ko čia daugiau pinigo „padaryti“. O kol viskas tik popieriuje, sudominti verslininką sudėtinga.
Susirinkusieji be ginčų sutarė, kas turėtų atsispindėti studijoje „Turizmo infrastruktūros plėtojimas Plungės rajono savivaldybėje“. Belieka laukti, ar projektas bus palaimintas, ar dviračių turizmo propaguotojams teks laukti… geresnių laikų.