Dažnas iš mūsų apie tai išmano nedaug: žinome, kad automobilis su dyzeliniu varikliu yra ekonomiškesnis, nes „ryja“ mažiau kuro, tačiau triukšmas didesnis, o šaltą žiemą sunku paleisti dyzelinu varomą variklį. Vienareikšmiško atsakymo nėra. Štai keletas abiejų agregatų skirtumų ir palyginimų.
Automobiliai su dyzeliniu varikliu yra ekonomiškesni eksploatavimo metu, sunaudoja 25-30 proc. mažiau degalų, nes aukštesnis naudingumo koeficientas. Mat dyzelinių variklių suspaudimo (suslėgimo) laipsnis – 14-24, tuo tarpu benzininių, dažniausiai vadinamų Oto variklių, – 8-11. Kuo didesnis suslėgimo laipsnis, tuo ekonomiškesnis variklis.
Dyzelinių galios reguliavimas yra kokybinis, o tai reiškia, kad, nepriklausomai nuo alkūninio veleno apsisukimų dažnio ir krūvio, į cilindrus paduodamas praktiškai vienodas oro kiekis, o išnaudojamų degalų kiekis padidėja, didėjant krūviui.
Dyzeliniuose varikliuose degusis mišinys ruošiamas variklio cilindre ir užsidega savaime be kibirkšties dėl 15-17 kartų labiau suslėgto ir įkaitusio iki 500-600 laipsnių oro. Įsiurbiamas ir suspaudžiamas tik oras. Degalai smulkiais lašeliais į degimo kameras įpurškiami tik suspaudimo takto pabaigoje. Užvedant šaltą variklį, orą iki reikiamos temperatūros įkaitina pašildymo žvakės.
Oro pertekliaus koeficientas visada – daugiau kaip 1,3. Tai reiškia – oro daugiau negu reikia, kad būtų pagerintas degimas. Liepsnos sklidimo greitis – apie 1000 m/s. Dyzelinių degalų užsidegamumas įvertinamas cetaniniu skaičiumi. Kuo jis didesnis, tuo greičiau degalai užsidega, lengviau paleisti variklį, jis tyliau veikia ir mažiau dyla. Maksimali degimo temperatūra – maždaug 2 000 laipsnių karščio. Tačiau jei cetaninis skaičius per didelis, degalai nespėja išgaruoti ir susimaišyti su deguonimi, variklis ima labiau dūmyti. Deginių temperatūra – 550-750 laipsnių karščio.
Oto varikliuose (benzininiuose)galia reguliuojama kiekybiškai. Esant mažam ir vidutiniam galingumui (lengvųjų automobilių varikliai daugiausia veikia šiais režimais), suslėgimo laipsnis žemas, tai lemia žemą degimo efektyvumą, vadinasi – ir didesnį degalų sunaudojimą.
Skirtingai nei dyzeliniuose, Oto varikliuose yra išorinis degiojo mišinio ruošimas. Įsiurbimo takto metu dėl cilindre susidariusio oro išretėjimo į jį veržiasi oras ir benzinas. Pastarasis virsta garais, kurie, susimaišę su oru, sudaro degųjį mišinį. Oro pertekliaus koeficientas – 0,7-1,3. Maksimali degimo temperatūra – maždaug 2 500 laipsnių karščio. Jei oro yra nepakankamai, benzinas ne visiškai sudega. Padidėja deginių toksiškumas, be to, tokio benzino lašeliai nuplauna nuo cilindro sienelių alyvą, variklis ima sparčiau dilti, kaista, sumažėja jo galia ir ekonomiškumas. Deginių temperatūra – 600-800 laipsnių karščio.
Benzino atsparumas detonacijai (savaiminiam užsidegimui) įvertinamas oktaniniu skaičiumi (OS), kuris yra pagrindinis benzino kokybės rodiklis, taip pat rūšies požymis, rodantis jo markę. OS yra nustatomas benziną lyginant su etaloniniais degalais specialiame stendiniame vieno cilindro karbiuratoriniame variklyje.
Manoma, kad žalinga naudoti didesnio OS benziną, negu reikia varikliui.
Sugedus benzininiam agregatui, tikėtina, kad teks mažiau pakloti pinigų jam remontuoti nei dyzeliniam. Automobilis su dyzeliniu varikliu yra brangesnis dėl konstrukcijos sudėtingumo. Taip pat prie trūkumų galima priskirti didesnę masę, mažesnį litrų galingumą, didesnį triukšmingumą.
Yra ir trūkumų, ir privalumų. Tyrimai rodo: jei per metus ketinama nuvažiuoti 40-50 tūkst. kilometrų, labiau apsimoka automobilis su dyzeliniu agregatu.
Praėjusiais metais, pagal VĮ „Regitra“ informaciją, populiaresni buvo dyzeliniu kuru varomi automobiliai.