Pirmadienį UAB Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Petras Piekus naujajame bendrovės padalinyje – šiemet už 1,7 mln. litų įsigytoje vadinamojoje „Minijos“ katilinėje – laukė svečių. Maždaug prieš pusantro mėnesio veikti pradėjusią katilinę panoro apžiūrėti Savivaldybės merė Elvyra Valerija Lapukienė.
Kartu su mere į katilinę atvyko vicemeras Juozas Šlepetis, Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus šilumos ūkio specialistas Kazys Milierius, Savivaldybės tarybos narys Robertas Endrikas, miesto seniūnas Gintaras Domarkas.
„Ekskursiją“ pradėjęs nuo teritorijos, P. Piekus guodėsi dėl pernelyg mažo sandėlio – nėra kur laikyti kuro atsargų. O jų reikia nemažai, nes per vieną parą sunaudojama apie 180 kubinių metrų pjuvenų. Apžiūrinėdami sandėlį, svečiai P. Piekui papriekaištavo, kad kuro atsargų galėtų būti ir daugiau. Šis atsakė, jog gauti biokuro ir dar geros kokybės bei pigiai nėra taip jau paprasta. Jo Lietuvoje trūksta. Šiuo metu pjuvenos, kaip sakė direktorius, vežamos iš Latvijos, kitų miestų šilumos gamintojai biokurą gabenasi net iš Rusijos.
P. Piekus aprodė ir katilinėje stovinčius šilumos gamybos katilus. Bendras jų galingumas – 5 megavatai (vieno – 2 MW, kito – 3 MW). Visu pajėgumu katilai veikė, kai lauke buvo minus 15 laipsnių. Kai temperatūra apie nulį ar kiek žemiau jo, vienas katilas veikia maždaug 0,8 MW galingumu, kitas – 1,9 MW. Taigi ir per buvusius šalčius tų 5 megavatų visiškai pakako miesto centrui ir už geležinkelio esančiam kvartalui apšildyti.
Paklaustas, ar iš Telšių gatvės katilinės šiluma nebetiekiama, P. Piekus tikino, jog ne. Šiluma objektams, kuriuos šildė ta katilinė, dabar tiekiama iš „Minijos“. Tačiau katilinė Telšių gatvėje neuždaryta, ji veikia kaip rezervinė. O kas, jei spustelės minus 20-25 laipsnių speigas, ar tuomet naujosios katilinės galingumo pakaks? „Štai tokiu atveju ir prireiktų Telšių gatvės katilinės „talkos“ – esant itin žemai temperatūrai, dalį miesto perjungtume prie tos katilinės“, – kalbėjo direktorius.
Priminsime, jog, perkant vadinamąją „Minijos“ katilinę, daug kas abejojo: ar ne per brangiai už ją mokama, ar dar tinkama įranga, ar pakaks galingumo, kada ji atsipirks. Dabar P. Piekus šį bendrovės pirkinį vadina itin nusisekusiu. Nuo šio šildymo sezono pradžios iki gruodžio 1-osios esą jau pavyko sutaupyti 200 tūkst. Lt – tiek pigiau kainavo biokuras nei būtų kainavusios dujos, kuriomis kūrenama Telšių g. katilinė. Vien lapkritį už biokurą Plungės šilumos tinklai sumokėjo 130 tūkst. Lt, dujos Telšių gatvės katilinei būtų atsiėjusios 256 tūkst. Lt. Taigi skirtumas juntamas – kaina kone perpus mažesnė. Na, o jei biokuro netrūktų ir tiekėjai neprašytų už jį tiek brangiai, sutaupyti pavyktų dar daugiau.
Direktorius svečiams kalbėjo ir apie naujosios katilinės perspektyvas. P. Piekaus manymu, šalia biokuro katilų dar reikėtų pastatyti ir porą rezervinių. Štai tada būtų galima galvoti ir apie Stoties gatvės rajone esančių mažųjų katilinių likvidavimą, o gal net ir apie centrinės katilinės perkėlimą į šią vietą. Tiesa, tai kol kas tik utopijos, tačiau, kaip sakė direktorius, viską gerai apsvarsčius, parengus rimtą planą ir gavus valdžios palaiminimą, būtų galima ir veiklos imtis.
Tai, kad Plungės šilumos tinklams pavyko sutaupyti, – džiugus faktas. Vadinasi, objektas gana greitai atsipirks. Belieka laukti, kada ta ekonomija atsispindės ir šilumos kilovatvalandės kainoje. Pasak Plungės šilumos tinklų vyr. ekonomistės Laimutės Antanavičienės, laukti ilgai neteks – jau už gruodį vartotojai už šilumą mokės 3 procentais mažiau. Mokant už lapkritį, 1 kilovatvalandė kainuos 23,16 cento, o už gruodį – 22,63 cento. „Nors dujos pabrango 5 procentais, UAB „Plungės bioenergija“ tiekiama šiluma taip pat pabrango 5 proc., mes kainą sumažinome. Ir tam įtakos turėjo už dujas pigesnis biokuras“, – sakė bendrovės vyr. ekonomistė.
