Eksperimentas pasiteisino: Babrungo gatvės problema bus sprendžiama

Prieš kurį laiką Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriui Gintarui Bagužiui socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbus, kad pasirašyta sutartis su rangovais, nutiesiančiais pėsčiųjų ir dviračių taką Plungėje, prasidėjo komentatorių diskusijos apie Nausodžio seniūnijos Babrungo gatvės rekonstravimą. Administracijos vadovui buvo pasiūlyta dalyvauti eksperimente, kaip šios gatvės vienoje vietoje žiemą prasilenkia du automobiliai. Ten nuvykome ir mes, „Plungės“ korespondentai.

Pirštinė mesta
„Bet jei numatomų darbų priežiūrą ir kontrolę atliksite taip, kaip Babrungo gatvėje, tai gal geriau net nepradėkite“, – po G. Bagužio paskelbtos informacijos diskusiją apie Babrungo gatvę užvedė varkališkis Tomas Paulauskas. Vėliau prie jo prisijungė ir kiti. Ne vienas komentaruose minėjo, kad po rekonstrukcijos ruože per užtvanką automobiliai neprasilenkia.
Į tokias pastabas Savivaldybės administracijos direktorius atsakė, kad rudenį buvo darytas eksperimentas, kuriame dalyvavo ir projektuotojai. Jie įtikinėjo, jog viskas gerai, jog siekiama, kad per užtvanką vairuotojai važiuotų lėčiau.
„Lėtai vasarą galima, jei nėra sunkvežimio, o žiemą jokių galimybių nei taip, nei anaip“, – rašė vienas internautas. Tada T. Paulauskas ir pasiūlė G. Bagužiui atlikti dar vieną eksperimentą.
Kaip minėta, pasiūlymas buvo priimtas. Praėjus porai savaičių, sausio 24-ąją, išaušo didžioji diena. Tiesa, buvo sutarta, kad prasilenkti bandys du mikroautobusai ar lengvesnė technika (ne lengvieji automobiliai).
Eksperimentas
Reikia pastebėti, kad eksperimento vietoje sniegas buvo nuvalytas beveik visai, sustumti kauburėliai tik vienoje pusėje.
Sutiktas T. Paulauskas juokavo, kad ruoštasi atsakingai – taip nuvalytos gatvės visoje Plungėje nerastume.
Eksperimente dalyvavome ir mes, tad galime konstatuoti: du autobusiukai ramiai, be baimės apgadinti kito ar nubrūžinti savo šoną prasilenkti niekaip negali. Dar netoliese gyvenantis ūkininkas Mindaugas Grikštas atvairavo nedidelį traktorių su verstuvu. Ar patyręs vairuotojas išdrįstų su juo prasilenkti? Vargu.
Į eksperimento vietą atvyko Savivaldybės administracijos direktorius G. Bagužis ir Vietos ūkio skyriaus vedėjas Martynas Čiuželis. Administracijos vadovas be užuolankų tarė: „Aš jau rudenį sakiau, kad čia bus problemų, bet mane įtikinėjo, kad viskas gerai.“ M. Čiuželio manymu, nors ir sudėtingiau, bet prasilenkti įmanoma.
Lyg tyčia už T. Paulausko transporto priemonės pradėjo rikiuotis automobilių eilė. Varkališkis ragino juos važiuoti, aplenkti jo autobusiuką su prikabinta priekaba, tačiau drąsuolių neatsirado. Visi buvo pasiryžę laukti tiek, kiek reikės. Reikia pastebėti, kad vairavo ne tik moterys, bet ir vyrai. Tad, matyt, problema tikrai yra.
Į priekaištus M. Čiuželis bandė atsikirsti tuo, kad kai viešai buvo pristatomas projektas, niekas neatėjo, pastabų neišsakė, kad lengviausia nieko nedaryti, kad viskas atlikta laikantis nustatytų teisės aktų, Saugaus eismo organizavimo komisijos sprendinių ir pan.
Tiesos gal ir yra, bet tikiesi, kad darbą atlieka specialistai, gerai išmanantys tuos reikalus.
Galimi sprendimai
Susirinkę žmonės dėstė argumentus, ką būtų galima pakeisti, kokių priemonių imtis. Vienas iš būdų – pastatyti kelio ženklus, nurodančius važiavimo pirmenybę. Anot M. Čiuželio, to padaryti negalima, nes per didelis atstumas – 200 metrų.
Kitą dieną, kaip sakoma, aprimus aistroms, M. Čiuželis „Plungei“ paaiškino, kad pagal parengtą techninį projektą problemiškoje vietoje važiuojamosios dalies plotis – 4,5 metro, nuo atitvaro iki atitvaro – 4,8 metro. „Minimalus vienos eismo juostos plotis – 2,25 metro. Tie atitvarai ir kelia baimę, jie optiškai susiaurina kelią. Jei jų nebūtų, žmonės ramiai važiuotų ir prasilenktų“, – buvo įsitikinęs specialistas.
Tad kodėl nuspręsta sumontuoti atitvarus, o už jų įrengti taką pėstiesiems ir dviratininkams? Beje, vienas iš eksperimente dalyvavusių vyrų taip pat kalbėjo, jog buvo galima pėstiesiems linija atskirti taką. Tokiu atveju transporto priemonės, jei nėra pėsčiųjų ar dviratininkų, ramiai gali užvažiuoti ant jo ir prasilenkti.
Pasak M. Čiuželio, tokia mintis buvo, bet jos atsisakyta, kai Saugaus eismo organizavimo komisijai būnant vietoje ir ieškant sprendimo variantų automobiliai lėkė gerokai viršydami greitį. „Matant tokius greičius, kilo abejonių, ar atskirtas takas – saugus“, – tikino specialistas. Na, o dabar norint imtis tokio sprendimo reikėtų ardyti paklotą dangą, ją storinti.
Dar vienas galimas variantas – šviesoforas. „Išsiųsime užklausas tiekėjams, kiek kainuotų šviesoforo įrengimas. Šiuo metu atrodo, kad tai būtų pats geriausias sprendimas“, – kalbėjo M. Čiuželis.
Savivaldybės administracijos direktorius taip pat patvirtino, jog tikrai bus svarstoma, kokių veiksmų imtis, kiek kainuotų vienoks ar kitoks sprendimas. Aišku, visa tai pareikalaus papildomų išlaidų, bet, kaip sakė T. Paulauskas, viskas daroma, kad žmonėms pagerėtų eismo sąlygos.
Panašu, kad šį kartą varkališkis, metęs pirštinę, laimėjo. Lieka tik tikėtis, jog tai bus ir gera pamoka, kad prieš darant reikėtų bent kelis kartus gerai pagalvoti, gal net eksperimentą atlikti.