Praėjusiais metais Plungės rajono savivaldybės taryba sutiko suteikti garantiją dėl paskolos uždarajai akcinei bendrovei Plungės autobusų parkui, kad ji galėtų teikti paraišką ir gauti Europos Sąjungos paramą elektriniams autobusams įsigyti. Deja, paraiška buvo atmesta, motyvuojant tuo, kad Savivaldybės garantijos suteikimas – tolygus dvigubam bendrovės finansavimui. Tad, kaip sakoma, šiemet – antras dublis. Tikslas tas pats, tik priemonės kitokios.
Praėjusią savaitę Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos bei Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose svarstytas klausimas persikėlė į Kolegijos posėdį. Žalia šviesa uždegta, o ar viskas vyks pagal planą, parodys laikas.
Elektriniai autobusai kitą vasarą?
Noras turėti elektrinius autobusus kilo ne šiaip. Kaip paaiškino Plungės autobusų parko direktorius Gintas Orda, tai yra ne tik pageidavimas keleivius vežti gražiai ir tvariai, bet ir Vyriausybės programos įgyvendinimas bei Susisiekimo ministerijos ambicingo tikslo – 2030 m. visas viešasis transportas turėtų būti varomas elektra arba vandeniliu, kitaip tariant, netaršus – siekimas.
Kalbėdamas apie praėjusių metų nesėkmę direktorius minėjo, jog Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) vertinimo kartelės neįveikė 18 iš 22 teiktų paraiškų. Kad būtų išvengta dar vieno atmetimo, galimi trys variantai. Vienas iš jų – didinti įmonės įstatinį kapitalą, kitas – prisidėti įmonės lėšomis, trečias – jei įmonė gali pati, be Savivaldybės laidavimo, pasiimti paskolą. Anot G. Ordos, paskutiniai du variantai atkrenta, nes įmonė savo lėšų tiek neturi, o ir paskolos negalėtų imti.
„Įmonė per pastaruosius trejus metus nusipirko 16 naujesnių, nei buvo anksčiau, autobusų, o tam buvo imama paskola. Bankas mums parašė, kad tokios sumos neskolins. Prašome akcininko padėti įsigyti pirmuosius autobusus, paskui ateityje pasididinę kapitalą galėsime ir patys įsigyti, nes to reikės“, – dėstė G. Orda.
Kol kas kalbama apie šešių elektra varomų autobusų įsigijimą, kurie sėkmės atveju į Plungės miesto ir priemiesčio kelius išriedėtų kitų metų vasarą. Na, o iki 2030-ųjų Plungės autobusų parkas turėtų įsigyti dar 24 autobusus, nes būtent tiek jų turi šiuo metu. Kaip pastebėjo G. Orda, Aukštaitijoje Plungės rajono dydžio savivaldybės jau yra įsigijusios po kelis elektrinius autobusus. Žemaitijoje šis reikalas šiek tiek vėluoja.
Iš vienur atims, kitur pridės
Bendra projekto vertė – 2 mln. 183 tūkst. 997,09 euro (be PVM). 1 mln. 203 tūkst. 297,09 euro (be PVM) – Europos Sąjungos lėšos. Likusi dalis – Savivaldybės arba Plungės autobusų parko – 980 tūkst. eurų. Būtent tokia suma ir prašoma padidinti bendrovės įstatinį kapitalą.
Nors ir reikalinga nemenka suma, kurią teks nurėžti nuo kitų Savivaldybės vykdomų programų, meras Audrius Klišonis kolegas ramino, jog iš tikro pinigai bus reikalingi tik kitų metų pavasarį ar vasarą, bet… Padidinti įstatinį kapitalą būtina dabar, nes tikėtina, kad CPVA, vertindama paraišką, Registrų centre žiūrės, padidintas jis ar ne.
Pasak mero, dalis pinigų kapitalui didinti bus paimta iš pavėžėjimui skirtų lėšų, o 290 tūkst. eurų planuojama „nukirpti“ nuo Plungės ligoninės Skubios pagalbos ir priėmimo skyriaus statybai skirtų lėšų. Kol niekas į tai neatkreipė dėmesio, A. Klišonis vėl suskubo nuraminti Kolegijos narius, kad didelės grėsmės čia nekyla, nes tikėtina, jog statybos darbus atliekantis rangovas iki liepos mėnesio, kol bus perskirstomas biudžetas, dar nebus spėjęs panaudoti visų statyboms numatytų lėšų. O iki to laiko bus užbaigtas vienas iš regioninių projektų – Plungės lopšelio-darželio „Raudonkepuraitė“ skyriaus „Vėrinėlis“ remontas – ir Savivaldybės investuotus apie 200 tūkst. eurų bus galima susigrąžinti. Tad ligoninei atimtus pinigus bus galima atiduoti.
Kad kolegos neprieštarautų įstatinio kapitalo padidinimui, rajono vadovas akcentavo, jog pradžioje elektrinių autobusų įsigijimas – pyragas, o paskui – botagas, t. y. 2030 m. autobusų parką teks atnaujinti patiems, be europinės paramos, o tai kainuos labai nepigiai.
„Turės būti keletas žaidimų“
Kad kapitalą reikia didinti, niekas neabejojo, tačiau Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkui Gediminui Stoniui kilo klausimas, kas bus daroma su įstatiniu kapitalu, jei Plungės autobusų parko projektas vėl patirs fiasko. O Kontrolės komiteto pirmininkas Adomas Zamulskis domėjosi, ar nebuvo bandoma reikalingų lėšų paimti ne tik iš pavėžėjimo pinigų.
„Esminis dalykas yra tai, kad agentūra pamatytų, jog įstatinis kapitalas padidintas. Mes galime žaisti: kai patvirtins projektą, įstatinį kapitalą galime sumažinti, nes ir pačiai bendrovei reikės pinigų veiklai vykdyti. O kitų metų biudžete jau vėl turėsime numatyti lėšų kapitalui didinti. Turės būti keletas žaidimų“, – optimistiškai situaciją vertino A. Klišonis.
Tiesa, Ekonomikos, finansų ir biudžeto komiteto pirmininkas Algirdas Pečiulis nebuvo toks optimistiškas. Pasak jo, žaisti su įstatiniu kapitalu nebus taip lengva, nes jį didina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris šaukiamas vieną kartą per metus. Be to, yra rizika, kad Registrų centras vargu ar supras Savivaldybės, mero žodžiais tariant, kūrybiškus veiksmus.
Na, o dėl lėšų paėmimo iš kitų programų meras tvirtino, jog paimti nebuvo iš kur. Sporto salės statybai šiemet numatyta 1,5 mln. eurų, tačiau dar nemaža dalis projekto vertės lieka ir kitiems metams. Specialiojo ugdymo centro projekto stabdyti taip pat negalima, nes spaudžia užbaigimo terminai.
Ar nereikės ateityje gailėtis dėl pagudravimų, parodys tik laikas.