
Liepos 9 dieną Plungės rajono apylinkės teisme pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje Skuodo rajono gyventojas Stanislovas Januška (g. 1956 m.) kaltinamas darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų pažeidimu. Į bylos nagrinėjimą atvyko ne tik kaltinamasis ir atsakovais patraukti draudimo bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės „A. Žilinskis ir ko“ atstovai – teismo salėje sėdėjo penki nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys ir būrelis liudytojų.
Kaltę pripažįsta iš dalies
Įmonėje „A. Žilinskis ir ko“ darbų vadovu dirbantis S. Januška ant kaltinamųjų suolo sėdo dėl to, kad praėjusių metų kovo 20 dieną Šateikių seniūnijoje, Alksnėnų kaime, atliekant elektros linijų (10 kV) techninės priežiūros darbus buvo sunkiai traumuotas, o vėliau ligoninėje mirė elektromontuotojas E. D. S. (g. 1952 m.) iš Skuodo rajono.
Prieš pradedant nagrinėti bylą teismui buvo pateiktas advokato prašymas S. Janušką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kadangi laiduotojas teisme nepasirodė, o reikiama informacija nebuvo pateikta, šis prašymas trumpam atidėtas. Civiliniu atsakovu patrauktos draudimo bendrovės atstovas sakė, jog nepakanka informacijos apie žuvusiojo šeimos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos gautas išmokas. Anot jo, jei civiliniais ieškovais pripažinti asmenys gavo išmoką, ta suma turėtų būti išskaičiuota iš draudimo sumos.
Prokuroras pagarsino kaltinamąjį aktą, kuriame nurodoma, jog pernai kovo 20-ąją S. Januška, būdamas darbų vadovu, turėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi medžio pjovimo technologijos kortelės nurodymų, bet to nepadarė. Dėl to pjaunamam medžiui užvirtus ant 10 kV elektros linijos laidų, šiems šoktelėjus aukštyn ir priartėjus prie aukštos įtampos (110 kV) linijos laiduose atsirado įtampa. Prie laidų dirbusį E. D. S. nukrėtė elektra, vėliau vyras ligoninėje mirė.
Paklaustas, ar sutinka su pateiktais kaltinimais, S. Januška sakė, jog kaltę pripažįsta tik iš dalies. Išgirdęs tokį atsakymą, prokuroras suabejojo, ar pagrįstas buvo ankstesnis prašymas atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą. „Prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą traktuojamas kaip visiškas kaltės pripažinimas. Bet dabar kaltinamasis sako, kad kaltę pripažįsta tik iš dalies“, – kalbėjo jis. Taigi teismo posėdžio pradžioje pateiktas prašymas taip ir liko nepatenkintas. S. Januška neprieštaravo duoti parodymus, bet tą žadėjo padaryti po visų liudytojų ir civiliniais ieškovais pripažintų žuvusiojo tėvų, vaikų, žmonos pasisakymų.
Kartu dirbusiųjų parodymai
Pirmasis tos nelemtos dienos įvykius prisiminti turėjo S. N. Vyras iki šiol dirba elektromontuotoju UAB „A. Žilinskis ir ko“.
S. N. pasakojimu, praėjusiais metais Alksnėnuose penkiese remontavo elektros linijas, darbams vadovavo S. Januška. Prie linijos dirbo E. D. S. ir dar vienas vyras, o kiti trys pjovė pavojingai prie laidų pasvirusį medį. S. N. sakė, kad jo pareiga buvo traktoriumi traukti medį, kurį pjovė kaltinamasis. Kaip E. D. S. buvo nutrenktas, liudytojas teigė nematęs, tik po kelių minučių iš kolegų sužinojęs. Vyras kalbėjo, jog prieš pjaunant medį buvo svarstyta galimybė pasitelkti į pagalbą automobilinį bokštelį, bet esą buvo šlapia ir šis negalėjo privažiuoti. S. N. neslėpė, jog dešimties metrų, o gal ir aukštesnis prie laidų pasviręs medis prieš pjovimą nebuvo nugenėtas, o lynas, prilaikantis jį, buvo pritvirtintas 3,5 metro aukštyje, nes aukščiau palipti darbuotojai neturėjo priemonių.
Kaip pasakojo liudytojas, vienas žmogus medį pjauna, kitas traktoriumi tempia jį tolyn, o trečiasis rankomis reguliuoja medžio griuvimo kryptį. „Anksčiau tokia technika pasiteisindavo“, – tvirtino jis. S. N. teigimu, prieš pradedant darbą buvo įsitikinta, jog elektros linijoje srovės nėra. „Nenumatėme, kad aukštosios įtampos ir 10 kV elektros laidų susikirtimo vietoje nutrūkus laidams gali atsirasti srovė“, – kalbėjo vyras.
Savo akimis matė, kaip elektra pradėjo krėsti E. D. S., liudytojas A. L. Žuvusysis daręs dvigubus laidų surišimus, o jis pats kilnojęs bokštelį. Kaip kiti trys vyrai ruošėsi ir pjovė medį, liudytojas teigė nematęs. A. L. patikino, jog srovės laiduose tikrai nebuvo, nes buvo įkabinti įžemikliai. „Pastebėjau, kaip sujudėjo oro linijos ir nukrito kampiniai įžemikliai. Dar ugnies pliūpsnis. Tada pamačiau, kad bokštelyje sukritęs kolega. Kai nuleidau, jis dar buvo gyvas. Tik vėliau sužinojau, kad į laidus įvirto medis“, – dėstė įvykį matęs A. L. Paklaustas, ar tinkamai uždėti įžemikliai galėjo nukristi, liudytojas patvirtino, jog esant dideliam oro linijų svyravimui taip gali atsitikti.
Traktoriniu grąžtu dirbęs E. B. sakė, kad, kaip buvo nutrenktas E. D. S., nematęs. Vyras tikino dirbęs savo darbą, tik išgirdęs triukšmą išvydo, kad automobiliniame bokštelyje – sukritęs žmogus. Iš pradžių pamanęs, kad kolegai sustreikavo širdis, bandęs jį gaivinti ir tik po to, kai medikai nelaimėlį išvežė į ligoninę, sužinojęs, kas atsitiko iš tikrųjų.
Prie nelemtojo medžio dirbęs T. B. pasakojo, kad medis buvo pakrypęs į laidus, todėl jį nupjauti būtinai reikėję. Vyras tik patvirtino anksčiau parodymus davusio S. N. pasakojimą, kaip medis buvo pjaunamas. T. B. rankomis reguliavo jo griuvimą. „Viskas buvo gerai, virto tvarkingai. Nežinau, gal vėjo gūsis, gal viršūnė kur užsikabino, ir medis įvirto į laidus“, – prisiminė nelaimę T. B. Paklaustas, ar buvo mintis į pagalbą kviestis bokštelį, liudytojas tikino, jog tokių svarstymų esą buvę, bet galimybės ne. Kadangi žemė buvusi šlapia, automobilinis bokštelis klimpo, o su traktoriumi jo buksyruoti esą irgi nebuvo galimybių. O dėl kito medžio pjovimo varianto – nuo viršūnės, tai vyras atsakė, kad neturėję tinkamų priemonių.
Specialistų paaiškinimai
UAB „A. Žilinskis ir ko“ inžinierius S. T. nelemtąją dieną įvykio vietoje nebuvo, bet pasakojo, kad darbai buvo atliekami pagal akcinės bendrovės LESTO pateiktą užduotį. Jis pats esą surašęs nurodymą, ką reikia padaryti. Dėl medžio kirtimo S. T. nurodymo nerašė. Vyras teismą patikino, jog buvo numatytos visos saugos priemonės. Anot liudytojo, schemose buvo pažymėta, jog yra aukštos ir žemos įtampos laidų susikirtimas, tad buvo parašytas nurodymas įdėti įžemiklius. Be to, kaip teigė S. T., be kilnojamųjų įžemiklių, esą buvo naudojami ir stacionarūs. „Papildomų saugumo priemonių numatyti nebebuvo įmanoma“, – teismui sakė inžinierius.
Įmonės, kurioje dirbo E. D. S., darbų vadovas J. P. patikino, kad konkrečiai žuvusiajam darbo nurodymų nedavė. Vyras kalbėjo, jog Alksnėnuose pagal LESTO pateiktą užduotį turėjo būti keičiamos atramos. Užduotyje medžių kirtimas, pasak liudytojo, esą nenurodomas, tokie darbai atliekami papildomai ir sprendžiami vietoje. Paklaustas, ar yra medžio kirtimo technologinės kortelės, ar buvo kreiptasi dėl trūkstamų darbo priemonių, J. P. sakė negalįs nei patvirtinti, nei paneigti.
Į teismo posėdį buvo iškviestas ir LESTO inžinierius M. Š. Vyras pasakojo tik kitą dieną nuvykęs į nelaimės vietą. Specialistas paaiškino, jog teikiant rangovui užduotį prie jų pridedamos ir schemos, kuriose pažymimi pagrindiniai darbai. Pasak M. Š., jei darbo vietoje ir schemoje atsiranda neatitikimų, jie dažniausiai apsvarstomi vietoje. Pasidomėjus, ar tarp aukštos ir žemos įtampos oro linijų jų susikirtimo vietoje buvo išlaikytas tinkamas atstumas, specialistas neslėpė, jog pagal dokumentus taip, o realiai – ne.
Kaltinamojo gynėjas domėjosi, ar LESTO dėl nesužiūrėjimo, kad nesilaikyta reikalingų atstumų, neįžvelgia ir savo kaltės dėl žmogaus mirties. M. Š. atsakė, jog prieš pusmetį šioje vietoje buvo keičiamos aukštos įtampos atramos, kurias eksploatuoja akcinė bendrovė „Litgrid“, tad jie ir turėjo išlaikyti reikiamus atstumus.
Liudytojų apklausa baigta. Prieš akis dar ilgas procesas – nukentėjusiųjų, draudimo ir įmonės atstovų, paties kaltinamojo apklausa, tad teismas paskelbė bylos pertrauką iki rugsėjo mėnesio.