Energijos kainų šuolis – ne smulkiojo verslo jėgoms

Pastarųjų dienų aktualija, be abejo, – energetikos krizė. Augančios energijos kainos gąsdina ne vieną ir su nerimu verčia galvoti apie artėjantį nelengvą šildymo sezoną, kuris, panašu, kaip reikiant privers veržtis diržus. Politikai vis dar kuria įvairius priemonių planus, galinčius sumažinti sparčiai augančias energijos kainas ir nors kažkiek palengvinti padėtį. Tų sprendimų labai laukia ir gyventojai, ir verslininkai. Visi pripažįsta – be pagalbos iš šalies bus labai sunku. Plungės smulkiojo verslo asociacija taip pat atkreipia dėmesį – nebus pagalbos, nebus verslo.

Plungės smulkiojo verslo asociacija, reaguodama į susidariusią situaciją energetikos rinkoje, nusprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos įstatymus leidžiančiosios ir vykdančiosios valdžios atstovus su prašymu-raginimu padėti regionų smulkiajam ir vidutiniam verslui išgyventi šį sudėtingą laikotarpį. Tuo tikslu išsiuntė oficialų raštą energetikos ministrui Dainiui Kreiviui, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei, Plungės ir Rietavo kraštui Seime atstovaujantiems Jonui Varkaliui ir Jurgiui Razmai.
Šiuos asmenis pasiekė tokio turinio raštas: „Mes, Plungės smulkiojo verslo asociacija, vienijanti 29 Plungės rajone veikiančias įmones, išanalizavę savo narių praėjusių metų birželio, liepos, rugpjūčio mėnesių ir šių metų analogiškų mėnesių elektros suvartojimą ir išlaidas jai apmokėti, konstatavome, jog elektros suvartojimas daugelyje įmonių nekito, o kai kur suvartotų kilovatvalandžių skaičius netgi sumažėjo (dėl vykdomos taupymo politikos), tačiau pinigine išraiška šios paslaugos išlaidos augo nuo 83 proc. iki 175 proc. Daugelyje verslų elektros sąskaitos bendroje išlaidų eilutėje sudarydavo tik nuo 20 proc. iki 50 proc. Tačiau šių dienų sąnaudų suvestinėse elektros sąskaitos net kartais aplenkė visas kitas įmanomas išlaidas, todėl kalbėti, kad sugebėsime šias sąskaitas apmokėti iš pelno ar kitomis lėšomis, NEĮMANOMA.
Todėl kreipiamės į Jus ir raginame kiek galima greičiau ieškoti būdų, kaip stabdyti elektros kainų kilimą, arba rasti būdų, kaip, užfiksavus kainas priimtinu lygiu, kitą jų dalį kompensuoti su nacionalinio biudžeto pagalba, nes tokio energijos kainų šuolio smulkusis ir vidutinis regionų verslas nėra pajėgus kompensuoti savo jėgomis.
Neradus būdų, kaip sušvelninti susiklosčiusią situaciją, net 65 proc. smulkiųjų įmonių artimiausioje ateityje yra suplanavusios veiklos stabdymą, o situacijai nepagerėjus per artimiausius 6 mėnesius iš tų 65 proc. įmonių 50 proc. planuoja veiklos nutraukimą.“
Raštą pasirašė Plungės smulkiojo verslo asociacijos pirmininkas Tomas Mašeckis.
Kreipimesi išdėstytos mintys piešia niūrią perspektyvą ir parodo, kad mūsų smulkieji verslininkai gyvena desperatiškomis nuotaikomis. Kiek toks jų kreipimasis bus efektyvus ir turės rezultatą?
„Kad kas nors jau labai „ims į galvą“ tą mūsų raštą, labai abejoju“, – paprašytas pakomentuoti Plungės verslininkų iniciatyvą tiesiai šviesiai sakė asociacijos pirmininkas T. Mašeckis. Šis kreipimasis, kaip jis minėjo, labiau turi kitą tikslą – priminti atitinkamiems asmenims, valdžios institucijoms, kad ir regionų verslas susiduria su problemomis. „Kad žinotų, jog ir regiono verslui skauda, ne tik didiesiems verslams, nes ir tiems
mažiesiems elektros kainos yra „pririštos“ prie biržos, yra pasirašę ilgalaikius kontraktus“, – komentavo asociacijos pirmininkas.
Pašnekovas atkreipė dėmesį, kad daugumos smulkiųjų verslininkų patiriamos išlaidos padidėjusios ne 10 proc. ir ne 15 proc., o 100 proc. ir dar daugiau. „Tarkim, kad ir mes patys. Mokėjome per mėnesį 4–5 tūkst. eurų už elektrą, o dabar 7–8 tūkst. eurų neužteks. Pinigų papildomai neuždirbome, reikia iš kažkur paimti. Neužtenka sutaupyti, čia turi vos ne žaisti „va bank“: kažkam neduoti, kad galėtum ten atiduoti. Taip ilgai tikrai nesitęs, nes kiekvienas minusas sugeneruoja, kaip aš vadinu, inkarą, kuris turi kada nors nutempti į dugną“, – apie nelabai kokią perspektyvą, laukiančią verslo, kalbėjo T. Mašečkis, turintis mažmeninės prekybos parduotuvių tinklą „Agotos krautuvėlė“.
Vienintelė išeitis, anot T. Mašeckio, – taupyti. Jis jau galvoja apie tai, kad greičiausiai teks parduotuvėse atjungti keletą įrenginių, mažinti šaldiklių skaičių, trumpinti parduotuvių darbo laiką. „Sutaupysi energijos apšvietimui, bet mokėsi mažiau darbuotojui, nes mažiau valandų išdirbs… Per visus verslus tas eis… Kol kas darbuotojų atleidimo tikrai neplanuojame“, – dėstė parduotuvių savininkas.
Pašnekovas sakė suprantantis ir dirbančius žmones, juk kainų augimas ir energetikos krizė mažina jų perkamąją galią, todėl, kad ir kaip būtų sudėtinga, kaip verslininkas neprieštaraujantis, kad būtų keliamas minimalus darbo užmokestis, kad būtų didinamas neapmokestinamasis pajamų dydis – kad tokiais sprendimais valdžia pagerintų mažiausiai uždirbančiųjų padėtį.
Verslas – sudėtingas dalykas, kur iššūkių netrūksta, tačiau čia, kaip sakė T. Mašeckis, bet kokioje situacijoje turi išlaikyti optimizmą. „Reikia tikėtis, kad viskas bus gerai. Manau, Europos Komisija ką nors nuspręs dėl dujų, ar „lubas“ uždės, ar dar kažką, bet vis tiek kažkas bus daroma“, – vylėsi verslininkas.