
Birželio 20 dieną sušauktame Plungės rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto posėdyje pateikta informacija apie smurtą artimoje aplinkoje. Paminėti skaičiai politikų nenudžiugino.
Per metus – daugiau kaip 300 smurto atvejų
Situaciją apie smurtą artimoje aplinkoje posėdžiautojams nušvietė Telšių krizių centro direktorė Vanda Benaitienė ir Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, bendruomenės pareigūnė Vida Žilinskienė.
Kaip pasakojo V. Benaitienė, Krizių centro darbuotojai, gavę pranešimą apie smurtą, visų pirma susisiekia su auka. Išsiaiškinama esama padėtis, nuolat palaikomas ryšys, nustatoma, ar grėsmės patirti smurtą nebėra, ir pan. Jei reikia, specialistai vyksta į vietą.
Viešnia džiaugėsi, kad Plungės rajono savivaldybės administracija, Socialinės paramos skyrius, kai yra didelė rizika (kyla grėsmė gyvybei), problemą sprendžia labai greitai. „Jūsų rajoną kitiems pateikiu kaip pavyzdį“, – teigė Telšių krizių centro vadovė.
Pasak V. Benaitienės, kai šeimoje pasikartoja smurtas, neretai tyrėjų tenka prašyti atnaujinti anksčiau dėl to pradėtus tyrimus. „Galime pasidžiaugti, kad nužudymų nuo praėjusių metų nebuvo, bet… esame paskendę smurte“, – akcentavo ji.
Direktorė kalbėjo ir apie tai, jog labai svarbus įvairių institucijų, socialinių darbuotojų bendradarbiavimas. Ji negailėjo pagyrų Šateikių seniūnijos socialinei darbuotojai Audrai Jašmontienei, kuri neprašoma asmeniškai veža aukas į Telšių krizių centrą, dirba su smurtautojų šeimos nariais ir pan.
2016-aisiais, kaip sakė V. Benaitienė, Plungės rajone buvo aplankytos keturios šeimos, kuriose kilo didelė pakartotinio smurto ar nužudymo grėsmė. Per pirmąjį šių metų pusmetį dėl to jau pateikti trys raštai. Pernai Telšių krizių centras iš policijos gavo 355 pranešimus apie smurtą artimoje aplinkoje Plungės rajone, dar trys asmenys kreipėsi patys. Daugiausia smurtą patyrė moterys – 268. Užfiksuota, kad per visus metus buvo 85 pakartotinio smurto atvejai. Per 2017-ųjų pirmąjį pusmetį Telšių krizių centre pagalba suteikta 101 nukentėjusiajam iš Plungės rajono.
Susipažinę su statistikos duomenimis, politikai domėjosi, ar viešnia pritaria priverstiniam gydymui nuo alkoholizmo. „Mano manymu, visos priemonės, jei tik jos padeda žmogui, tinkamos“, – tvirtino V. Benaitienė.
Po paros prašo išleisti smurtautoją
Bendruomenės pareigūnė V. Žilinskienė posėdžiautojams pasakojo, kad gavusi pranešimą apie galimą smurtą policija mieste į įvykio vietą turi atvykti per 12 minučių, kaime – per 20 minučių. Atvažiavę pareigūnai apžiūri aplinką, jei reikia, nukentėjusiajam iškviečia medikus, informuoja Krizių centrą ar Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Užfiksavus smurtą, pradedamas ikiteisminis tyrimas, o smurtautojas 48 valandoms uždaromas į areštinę. Pasibaigus laikinojo sulaikymo laikui, jis išleidžiamas ir įpareigojamas nesiartinti prie aukos. Jei šio įpareigojimo nesilaiko, jam gali būti taikoma kita kardomoji priemonė – suėmimas.
Jeigu smurtautojo sulaikyti nepavyksta, skelbiama paieška. Jei jis turi išduotų ginklų, jie paimami.
Lygindama praėjusių ir šių metų pirmuosius pusmečius, pareigūnė minėjo, kad pernai per tą laikotarpį Plungės mieste gauti 144 iškvietimai, šiemet – 146. 2016-aisiais buvo pradėti 23 ikiteisminiai tyrimai, 2017-aisiais – 56. Šiais metais ikiteisminių tyrimų nutraukta mažiau nei praėjusiais per tą patį laikotarpį.
Kaip pabrėžė V. Žilinskienė, dažnai susiduriama su problema, kad nuo sutuoktinio ar sugyventinio nukentėjusios moterys jau kitą dieną stovi prie policijos komisariato durų ir reikalauja išleisti gyvenimo draugą.
Šiuo metu Probacijos tarnybos yra prižiūrimi 35 smurtavę asmenys.
Papildydama policijos atstovę, V. Benaitienė pasidžiaugė, kad teismas, skirdamas bausmę smurtautojui, įpareigoja jį kurį laiką nevartoti alkoholio, tad būna, kad bijodamas pakliūti už grotų jis stengiasi nebegirtauti, o pasibaigus įpareigojimo laikui organizmas būna išsivalęs ir poreikio kilnoti taurelę nebelieka.
Kalbėta ir apie tai, kad sunkiausiai įrodomas psichologinis ir emocinis smurtas.
Politikai domėjosi, ar telefonu padarytas vaizdo ar garso įrašas būtų laikomas minėtojo smurto įrodymu. Pareigūnė atsakė, kad greičiausiai taip.
Baigdamos pranešimą viešnios dar kartą akcentavo, kad labai svarbus ir prevencinis darbas – supažindinti visuomenę, koks yra ir gali būti smurtas, kaip jo netoleruoti, ir visa tai pradėti nuo mokyklų.
Kaip čia taip nutiko, kad savivaldybė susirūpino?