
Artėjant didžiajai pavasario šventei – Velykoms, žmonės skuba išsikuopti namus, jei oro sąlygos leidžia – ir kiemus. Tvarka gerai, tačiau į redakciją paskambinęs ištikimas skaitytojas plungiškis Rimantas, gyvenantis J. Tumo-Vaižganto gatvės 86-ajame name, pasiskundė, kad neturi galimybės rūšiuoti atliekų. Ir ši problema jau gana sena.
„Esame raginami rūšiuoti, bet to padaryti negalime. Problema ta, kad atliekų surinkimo aikštelėje, kuri yra prie J. Tumo-Vaižganto gatvės 86-ojo namo, šalia keliuko į „Ryto“ pagrindinę mokyklą, plastikui skirtas konteineris nuolat pilnas. Ką man daryti? Aš stengiuosi, skirstau šiukšles, o jų nėra kur dėti. Juk atgal namo nesinešiu, šalia konteinerio mesti irgi nesinori. Tai ir metu į mišrių atliekų konteinerį“, – pasakojo plungiškis.
Ir tikrai kartais tenka girdėti, kad žmonės nesąmoningi, kad nerūšiuoja šiukšlių, bet štai situacija priešinga – rūšiuoti nori, tik sąlygos tam neužtikrinamos.
Kaip sakoma, geriau vieną kartą pamatyti, nei šimtą kartų išgirsti. Tad nuvykome į vietą ir savo akimis išvydome, kad plastiko konteineris pilnut pilnutėlis. Tuo metu atėjo moteris, tvarkingai suskirsčiusi atliekas, tačiau bandymas plastiką sudėti į jam skirtą talpyklą buvo nesėkmingas. Gyventoja viską sumetė į mišrių atliekų konteinerį. Beje, atkreipėme dėmesį, kad popieriui pastatyti du konteineriai.
Išsiaiškinome, kad antrinės atliekos iš miesto daugiabučių gyvenamųjų namų aikštelių išvežamos du kartus per mėnesį. Atrodytų, turėtų pakakti, juolab kad, atsiradus taromatams, plastikiniai buteliai, žmonių dar bambaliais vadinami, į konteinerius beveik nebemetami. Tačiau netoliese – mokymo įstaiga. Nesunku atspėti, kur mokiniai skuba per ilgąją pertrauką. Traukos objektas – kebabų kioskelis. Tad tuo, kad plastikui skirtas konteineris užpildomas greičiau, nei tikimasi, taip pat nereikėtų stebėtis.
Telefonu susisiekėme su Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialiste (ekologe) Edita Lydiene. Anot jos, situacija turėtų pasikeisti, kai mieste bus įrengtos pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės, o ten didesnės kubatūros konteineriai. Tiesa, kaip minėjo vyr. specialistė, šios idėjos įgyvendinimas gali prasidėti tik vasarai persiritus į antrą pusę. O ką daryti iki tol? „Dabar galiu tik paprašyti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Valda“ antrines atliekas išvežtų dažniau arba pastatytų papildomą konteinerį“, – kalbėjo E. Lydienė.
Telefonu pakalbinome ir UAB „Valda“ atliekų tvarkymo tarnybos vadybininkę Editą Pučkorienę. „Tikrai taip, situaciją žinome, skambina ir mums žmonės. Šią savaitę nespėjame išvežti antrinių atliekų, nes kartu vežame ir stambiagabarites. O dėl papildomo konteinerio pastatymo, tai pirmiausia reikia jį turėti. Bet kažkokiu būdu problemą spręsime“, – patikino ji.
Kokią išvadą galėtume padaryti? Pasidžiaugti, kad visuomenė darosi sąmoningesnė, kad stengiasi atliekas rūšiuoti, ir tikėtis, kad atsakingieji už šiukšlių tvarkymą nuo pažadų pereis prie veiksmų.
Prie V.Mačernio 49 namo irgi tokia situacija-šia sav.2 kartus nepavyko išmesti plastiko. O šiandien ir popieriui skirtas konteineris parpilditas.
Kodel neisvezamos laiku siuksles, o mokesti tai pakankamai dideli mokame ???
Mokestis už šiukšles bene didžiausias visoje Lietuvoje, o šiukšlių nėra kur dėti, tai kur nueina mūsų pinigai, niekam neįdomu, niekam nerūpi.
Kodel Plungeje nepraktikuojami rušiavimo konteineriai „Tekstilei”,kas jau seniai priimta Lietuvoje.Kalbama apie „vizualine tarša”,visuomenes samoningumo lygmens kelima rušiuojant atliekas, o kalnai suverstu išmestu rubu prieštarauja visoms skleidziamoms
‘direktyvoms”…
Visur tie konteineriai plastikui ir popieriui yra pilni. Prie V. Mačernio g. 5 namo tas pats.
Rūšiuoji, dedi į atskiras šiukšlines, nuneši į konteinerius, o jie pilni.
Išeitis viena, arba pamesti šiukšlių maišelį šalia konteinerio, arba meti į mišrių šiukšlių konteinerį. Mokame už atliekų tvarkymą, ir gana nemažą sumą, bet konteineriai neišvežami. Du kartu per mėnesį, kokia nesąmonė. Prie V. Mačernio g. 5 namo konteineriai pastatyti keliems daugiabučiams, jie greitai prisipildo. Jeigu tesugeba du kartus per mėnesį išvežti, tegu dar pristato tų konteinerių.
Pritariu „nutrijai“….
Drabužių išmetimo problema turėtų būti sprenžiama atskiru konteineriu,
kadangi daugelis jų irgi yra pagaminti vos ne iš gryno plastiko ir nesuirs šimtus metų. Dabar viskas sumaišoma ir paliekama savotiška „dovanėlė“ ateities kartoms.