Vasara – geras metas pažinti savąją šalį ir žmones: rengiami kraštiečių susitikimai, vyksta bendruomeniniai sambūriai, miestai, kaimai ir miesteliai švenčia savo tradicines šventes, tam tikro žavesio suteikia ir atostogos.
Būti tarp žmonių – didelė gyvenimo dovana. Man, kaip žmogui ir politikui, labai svarbu girdėti ir matyti, kuo šiandien gyvena Lietuva, kuo alsuoja mano gimtasis Kretingos kraštas.
Dažnai pagalvoju: gyvename tokį laikmetį, kada ne tik permąstome ankstesnes nuostatas – mes bendromis pastangomis visi dar turime unikalią galimybę susitelkti kuriant visų mūsų gerovę.
Nebijau pasakyti – dažnai metama per daug kaltinimų visuomenei, jog ši nebeturi idealistinių siekių ir nebepuoselėja bendruomeninių vertybių. Darome blogai taip galvodami – vardindami tik negeroves, iki begalybės išplečiame negatyvo lauką, nuo kurio žmonės, matau, jau pavargo.
Atsakykime sau: negi tikrai toliau gyvename tokioje aplinkoje, kurioje nieko gero nebevyksta, o jei ir vyksta – tai yra tik niekiniai reiškiniai? Tarsi pranašaujame sau, kad greitai mus visus ir taip paskandins globalizacija, tad ko čia stengtis – vienas lauke juk ne karys.
Drįstu paneigti šią nuostatą, visų pirma remdamasis savo paties, kaip mediko, „Kretingos krašto ainių“ klubo pirmininko, diplomato, patirtimi. Iš šios patirties žinau, kad ir vieno žmogaus asmeninė iniciatyva, idėja, noras veikti gali labai daug. Ta asmeninė iniciatyva dažniausia ir yra atspirties taškas žmonių grupei, siekiančiai savo užsibrėžto tikslo. Svarbu tik tą tikslą turėti. O šalia asmeninės iniciatyvos atsiradę bendraminčiai yra didelė vertybė, kurią įvertinti irgi reikia mokėti.
Asmeninė iniciatyva, virtusi į bendruomeninę, yra kaip garantas mums susitelkti kryptingai veiklai. Tokios iniciatyvos daigai stiprėja ir jau duoda savo vaisius – kad tą pamatytume, tereikia nusiteikimo pagaliau pradėti mąstyti kitaip: kad mūsų žmonės savo kraštą ir myli, ir jį puoselėja, ir susiklausyti, ir padėti vienas kitam geba. Visa tai, mano nuomone, žada pažangią ir stiprią Lietuvą. Lietuvą, kurioje žmonės gyvens oriai, dirbs ir užsidirbs savo ir savo vaikų gerovei. Esame patys savo krašto šeimininkai, tad eikime modernios, turtingos valstybės kūrimo keliu, nebodami jokių globalizacijos pavojų. Mes žinome tikslą, esame stiprūs ir nugalėsime.
