
Kasmet, prasidedant rudeniui, mūsų šalyje vyksta nekilnojamojo kultūros paveldo pažintiniai renginiai – Europos paveldo dienos. Šiemet kviesta domėtis Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio palikimu, nepamiršti ir Europos kultūros. Plungės Žemaičių dailės muziejus nuo pavasario organizuoja renginių ciklą, kuriame skiriamas dėmesys su minėtąja sukaktimi susijusiai architektūrai, želdiniams, folklorui, dailei, kulinarijai.
Šeštadienį sveikindamas Europos paveldo dienos dalyvius Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas iškėlė klausimą: kas yra paveldas? Atsakydamas į jį pacitavo profesoriaus Igno Končiaus 1934 metais užrašytus pastebėjimus apie nykstančius kryžius, susmukusias koplytėles, kad žmonės nebemoka saugoti to, kas buvo sukurta su didele meile ir tikėjimu. Direktorius svarstė, ar šios pastabos negalioja ir šiandien. Tačiau pasidžiaugė, kad Plungėje yra žmonių, besirūpinančiu kultūros paveldu.
Pakviestas tarti sveikinimo žodį Plungės Šv. Jono Krikštytojo parapijos klebonas Vytautas Gedvainis ragino visus kartu auginti Lietuvą, o Seimo narys Jurgis Razma – pasidžiaugti tuo, ką pavyko išsaugoti ir padaryti.
Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Jolanta Skurdauskienė susirinkusiesiems priminė, kad muziejus Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paveldui pažinti nuo pavasario organizuoja renginių ciklą. Jis prasidėjo dar balandžio mėnesį ekskursija po Laisvės alėją. Tuomet atskleista, kad Plungė turi XIX amžiaus pabaigoje sukurtą bulvarą, kuris yra savotiškas muziejus po atviru dangumi. O šį šeštadienį vyksta jau baigiamasis renginys.
„Visų renginių tikslas – atkreipti dėmesį, kad paveldas – praeities ir ateities jungtis“, – pabrėžė J. Skurdauskienė.
Europos paveldo diena muziejuje pradėta nuo žmonių, prisidėjusių prie šio palikimo išsaugojimo, pagerbimo.
„Kai kalbėjau su žmonėmis, prižiūrinčiais senas kapinaites, atstatančiais koplytėles, ir klausiau, kodėl tai daro, jie atsakė, kad nieko ypatingo nedaro“, – prisiminė J. Skurdauskienė.
Padėkos raštas už Plungės krašto paveldo saugojimą ir puoselėjimą įteiktas Žlibinų seniūnijos Keturakių kaime gyvenančiai Bronislavai Žutautienei. Ji prižiūri koplytstulpį, rūpinosi trijų kryžių atstatymu. Viską daro iš savo lėšų.
Padėkota ir Paukštakių seniūnijos Lazdenių kaimo gyventojai Antaninai Šimkienei, prižiūrinčiai neveikiančias kapinaites, savo lėšomis pastačiusiai kryžių. Ponia Antanina pagerbimo ceremonijoje nedalyvavo, tad dovanos perduotos jos sūnui Zigmui. „Kapinaitės yra senelių žemėje, neprižiūrėti jų širdis neleidžia“, –
tvirtino jis.
Taip pat pagerbtos Milašaičių kapinaites prižiūrinčios Danutė Norkienė ir Stanislava Rudienė.
Nors renginyje ir nedalyvavo, padėkos raštai už kaimuose pastatytas koplytėles, kryžius, tvarkomas kapinaites, prižiūrimus etnografinius pastatus bus perduoti Edmundo Jonušo, Adomo Astrausko ir Vaclovo Pociaus šeimoms iš Stalgėnų seniūnijos Luknėnų kaimo, Stasio ir Janinos Simenauskų šeimai iš Babrungo seniūnijos Ruolaičių kaimo, Justinos Petrauskienės šeimai iš Platelių seniūnijos Dovainių kaimo.
„Kaip būna nesmagu, kai važiuodamas pro išpuoštus namus ir sodybas matai apleistas kapinaites, ir kaip malonu, kai vidury laukų randi jas sutvarkytas“, – kalbėjo J. Skurdauskienė.
Vėliau vyko bendruomenių renginys „Atrask šimtmečio paveldą“. Pranešimus apie materialųjį ir nematerialųjį paveldą skaitė bendruomenių atstovai, paveldo specialistai, istorijos, kultūros ir meno entuziastai.
Kaip bėgant metams keitėsi Alsėdžiai, pasakojo šio miestelio Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos istorijos mokytojas Petras Smilgevičius. Savo pranešime jis akcentavo svarbesnius faktus: pavyzdžiui, 1499 m. įkurta pirmoji parapinė mokykla, 1940 m. Alsėdžiuose gyveno 30 žydų šeimų ir kt.
Buvusi Plungės tremtinių ir politinių kalinių choro vadovė Agnietė Lizdenytė trumpai apžvelgė tremtinių dainų atsiradimą. Pranešėjos pastebėjimu, gal šiuo metu didelės vertės neturintys įrašai ateityje gali būti vis brangesni. „Linkėčiau, kad kurti tokių dainų daugiau niekada nereikėtų“, – sakė A. Lizdenytė.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėjos pavaduotoja Aldona Kuprelytė atskleidė šimtmečio ženklus Platelių apylinkėse. Pasak jos, Plateliai vieninteliai Lietuvoje turi herbą su šventuoju Petru. Nuotraukose matoma, kad ir senais laikais žmonės rinkdavosi paminėti valstybinių švenčių. Tarpukariu Plateliuose veikė visos visuomeninės organizacijos: pavasarininkai, šauliai ir kt. Buvo daug parduotuvių, karčemų. Paminėtas ir liūdnas faktas: visi Platelių žydai buvo sušaudyti.
Apie Laisvės paminklus Plungės rajone kalbėjo Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus specialistas Gintaras Ramonas, apie Lietuvos kariuomenės kūrėjus ir savanorius Šateikių apylinkėse – istorikas Imantas Tamošauskas.
Ne vieną renginio dalyvį sukrėtė Plungės viešosios bibliotekos direktorės pavaduotojos Zitos Paulauskaitės papasakota Jadvygos Aldonos Griciūtės išgyvenimo istorija.
Pranešimus buvo parengusios ir Žlibinų bendruomenės atstovės Aldona Lučinskienė ir Irena Jankauskienė, Plungės kultūros centro tautodailininkų kuratorė Jolanta Miltenė.
Europos paveldo dieną vainikavo tarpukario plungiškių vaišių stalo rekonstrukcija. Kaip teigė J. Skurdauskienė, fotografijoje, pagal kurią bandyta atkurti šį stalą, matyti įvairių sluoksnių atstovų. Tarp jų – Žemaičių vyskupas Justinas Staugaitis, Plungės parapijos klebonas Povilas Pūkys, miesto burmistras Eduardas Misevičius, miesto ir valsčiaus tarybų nariai, inteligentai, paprasti miestelėnai. Nors nuotrauka ir nedatuota, anot J. Skurdauskienės, galima spėti, kad tai buvo 1930–1933 metai.
Trumpai apžvelgus, kas anuomet buvo dedama ant šventinio stalo, kurį padėjo atkurti Plungės technologijų ir verslo mokyklos auklėtiniai su pedagogais, susirinkusieji pakviesti iš tikro dalyvauti tarpukario plungiškių vaišėse.