Praėjusį penktadienį Plungėje lankėsi finansų ministrė Rasa Budbergytė, viceministras Romualdas Gėgžnas ir Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus. Svečiai susitiko su Savivaldybės vadovais, vėliau apžiūrėjo miesto ligoninę, bendravo su Savivaldybės administracijos darbuotojais, verslininkais, gyventojais.
Per susitikimą su Savivaldybės administracijos darbuotojais ir verslininkais ministrė R. Budbergytė prisistatė esanti iš Plungės kilusi žemaitė.
Ministerijos vadovė kalbėjo, jog susitikdama su verslo atstovais ji pastebi, kad jie domisi ekonomika, jos tendencijomis, valstybės skolomis, viešųjų finansų valdymu, jų deficitu ir kitais dalykais. „Ekonomikos raidos scenarijus rodo, kad, lyginant su recesija, vykstančia senosiose Europos Sąjungos šalyse, mūsų ekonomika auga. Tiesa, ne tiek, kiek planuota, bet progresas yra. Padaugėjo užsienio investicijų, susitvarkėme po Rusijos krizės. Didėja įmonių pelnas, darbo užmokestis. Tiesa, algos daugiausia didėja dėl to, kad keliamas minimalus atlyginimas“, – sakė viešnia.
Šešerius metus Liuksemburge dirbusi R. Budbergytė pasakojo, kad ten, kitaip nei Lietuvoje, valstybė verslą proteguoja. Pas mus neįvertinama, kaip sunku išsilaikyti smulkiajam ir vidutiniam verslui, nesudaromos sąlygos kurti naujas darbo vietas, kelti atlyginimus. „Smulkiajam ar vidutiniam verslininkui nėra lengva išmokėti algas, atsiskaityti su „Sodra“, sumokėti mokesčius. Darbo jėgos apmokestinimas pas mus išskirtinai didelis, todėl šioje srityje būtini pokyčiai“, – įsitikinusi Finansų ministerijos vadovė.
R. Budbergytės manymu, mūsų šalyje dar daug šešėlinės ekonomikos, mažai padedama pradedančiajam verslui, kuriam reikėtų ir lengvatų, ir mokestinių atostogų. Be to, ant verslininkų pečių užkrauta nemenka administracinė našta, savivaldybėse vis dar neveikia sistema, kad žmogus visas paslaugas gautų vadinamajame viename langelyje.
Kalbėdama apie Plungę ministrė akcentavo, kad čia darbo užmokestis 10 procentų mažesnis nei šalies vidurkis. Minėjo ir tai, kad mūsų rajone nekuriamos darbo vietos, negaminama eksportui skirta produkcija. „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus jai paprieštaravo: „Ir darbo vietas kuriame, ir produkciją eksportuojame, bet Plungėje trūksta kvalifikuotos darbo jėgos. Todėl nemaža dalis specialistų atvažiuoja iš didmiesčių ir gyventojų pajamų mokestį moka ne čia, o ten, kur gyvena.“
Viceministras R. Gėgžnas sakė, kad mūsų mokesčiai prilygsta Europos Sąjungos vidurkiui, o atlyginimai, tarkim, nuo Liuksemburgo skiriasi net dešimt kartų. „Tik 10–15 procentų Lietuvos įmonių darbuotojų gauna 1 000 eurų ir didesnį darbo užmokestį. Mokame mažas algas, vadinasi, ir į biudžetą mažai sumokame“, – kalbėjo ministrės pavaduotojas.
Anot L. Skieraus, vienas dalykas yra mažas atlyginimas, kitas – ką už tą mažą atlyginimą žmogus gali nupirkti ir kiek pirkdamas sumoka valstybei pridėtinės vertės mokesčio. „Pavyzdžiui, Suomijoje alui taikomas 24 procentų PVM, o žuviai, duonai – tik 14. Pas mus viskam vienodai – 21 procentas, o turėtų gerokai skirtis“, –
įsitikinęs verslininkas.
Viceministras R. Gėgžnas paaiškino, kad diferencijavus PVM kiltų daug problemų. Jo nuomone, jeigu, tarkim, šviežiai mėsai būtų taikomas 5 proc. PVM, tada perkantieji pačią pigiausią vištieną dotuotų tuos, kurie perka elnieną.
Uždarosios akcinės bendrovės „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas Jonas Varkalys įvardijo statybos sektoriaus bėdas, Viešųjų pirkimų įstatymo ydas.
R. Budbergytės teigimu, viešieji pirkimai visose valstybėse – didžiausias galvos sopulys. Bet taip, kaip Lietuvoje, kad viskas mėnesiams „užlūžtų“ teismuose, niekur nėra. „Skundžiant dažnai piktnaudžiaujama ir už tai reikėtų skirti baudas, tačiau teismai tokios praktikos netaiko“, – sakė ministrė.
