Spalio 15–18 dienomis Sankt Peterburge vykusioje 14–ojoje fotomugėje, surengtoje pagrindinėje miesto prie Nevos parodų salėje Manieže, tarp daugiau kaip 60-ies fotografų, eksponavusių per pusantro šimto darbų, dalyvavo ir penketas plungiškių. Autoritetinga komisija, vadovaujama Maniežo direktoriaus Aleksejaus Vasiljevo, atrinko po keletą kiekvieno autoriaus darbų. Janina Navickaitė pateikė „Namų“ ciklo, Ilona Vaitiekutė – „Vaikystės“, Kristina Paulauskaitė – „Tavo lango šviesa“, Kęstutis Vaitkus – „Jaunieji ekstremalai“, Kostas Slivskis – „Moteris ir šautuvas“ ciklų nuotraukų.
Fotografijų kelias nuo kuklių Plungės parodų erdvių iki 5 000 kvadratinių metrų Maniežo antrajame pagal dydį Rusijos mieste neatsirado tuščioje vietoje. Gal dar neišblėso iš plungiškių atminties 7–ajame XX a. dešimtmetyje vykusių fotoparodų, rengtų prie Savivaldybės, buvusioje Šienainio bokštų gamykloje, kultūros namuose, Platelių festivalių metu, vaizdas. Apie gyvybingą fotografijos tradiciją, prie kurios ištakų stovėjo fotomenininkas K. Slivskis su kolegomis A. Beresnevičiumi, Gadeikiais, A. Kudriavcevu ir kt. bei dailininke Z. Leilioniene, sklido garsas per Lietuvą. Apie jų rengtas parodas Plateliuose „Žmogus ir žemė“ yra sukurtas dokumentinis filmas.
Istorinės peripetijos nutraukė ilgai gyvavusią fotomeno tradiciją. Tik 2007 m. Plungės viešosios bibliotekos darbuotojai, pirmąkart Miesto šventės metu suorganizavę Plungės ir Rietavo krašto fotografų darbų parodą „Fotoalėja“, pabandė tęsti pirmtakų veiklą. „Fotoalėja“, tapusi tradicine, rengiama jau trečius metus. Viešosios bibliotekos, draugijos „Saulutė“ nariai ir aktyviausi fotografai prisidėjo įtraukiant fotografiją į Pasaulio žemaičių dailės parodų ekspozicijas, 2008 m. surengiant tarptautinę Plungės miestų partnerių fotoparodą „Mano miesto portretas“.
Šiais – jubiliejiniais – Lietuvos vardo tūkstantmečio metais ir Plungei tapus Lietuvos kultūros sostine, dalyvauti „Fotoalėjoje“ buvo pakviesti Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuviai fotografai. Tarp 63 autorių savo darbus eksponavo ir palangiškis fotomenininkas Adas Sendrauskas su savo vadovaujamo „Palangos fotoklubo 750“ nariais. Adą sužavėjusi plungiškių idėja darbus eksponuoti po atviru dangumi netrukus buvo įgyvendinta Palangoje.
Rugsėjo 26 d. kartu su kitų autorių darbais ir „Fotoalėjos“ dalyvių kūriniai buvo eksponuoti J. Basanavičiaus gatvėje „Palangos stalo–2009“ renginių metu. Kūrybinis bendradarbiavimas įgavo pagreitį. Plungės fotografai A. Sendrausko, nuo seno turėjusio kūrybinių ryšių su Rusijos menininkais, dėka, buvo pakviesti eksponuoti savo kūrybą Sankt Peterburgo fotomugėje.
Spalio 13 d. kartu su fotografais iš Tauragės, Palangos, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių į Sankt Peterburgą išvykome ir mes, trys plungiškės: fotografės I. Vaitiekutė, K. Paulauskaitė ir Plungės viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė. Delegacijai vadovavo Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Socialinių reikalų, švietimo ir kultūros departamento direktorius Alvidas Šimelionis.
Kultūros mainai lengvai įveikė sienas, sugriovė mitus apie rusų pasieniečių priekabiavimą. Niekas neatėmė kelionėn įsidėtų lašinių nei lauktuvėms įsimestos lietuviškos trauktinės. Po vieną naktį trukusios kelionės traukiniu lietingo Sankt Peterburgo šaltuką kaipmat pakeitė jaukus priėmimas Lietuvos generaliniame konsulate.
Su konsulu Ričardu Degučiu aptartos Klaipėdos regiono kultūrinio bendradarbiavimo perspektyvos su Murmansku. Konsulate surengto vakaro kartu su Sankt Peterburgo lietuvių bendruomene metu V. Skierienė pristatė Plungę – Lietuvos kultūros sostinę, konsului įteikė Plungės herbą, knygų apie mūsų kraštą. Furšeto metu užsimezgė pokalbiai su vietos lietuviais, kurių ne vienas save laiko „meilės tremtiniais“. Susitikome ir su tikrais tremtiniais iš Irkutsko, Krasnojarsko, apsigyvenusiais šiame mieste. Staigmena buvo susitikimas su išeive iš Plungės, rašytoja, kelių knygų autore Marija Rolnikaite.
Lietuvių kultūros centre, kuriam vadovauja Valerijus Latvys, kalbėta apie lietuvių kultūros sklaidos galimybes, Vaikų globos namų auklėtinių viešnagę, meno kolektyvų, parodų keitimąsi. Apžiūrėjome lietuvių sekmadieninę mokyklėlę, viešbutėlį. Iš Sankt Peterburge gyvenančių 3 000 lietuvių apie 200 dalyvauja profesoriaus Gintauto Želvio vadovaujamos Lietuvių bendruomenės veikloje. Choristės su savo vadove Svetlana Semagina padainavo lietuviškų dainų.
Pagrindinis išvykos tikslas vis dėlto buvo lietuvių fotografijos parodos atidarymas Manieže. Kasmet Rusijos nacionalinės fotografijos festivalio organizatoriai kviečia rengti vis kitos šalies parodas Manieže. Šių metų festivalio svečias buvo Lietuva. Stenduose šalia Lietuvos fotografijos grandų A. Sutkaus, R. Požerskio, V. Strauko, V. Luckaus, R. Dichavičiaus, R. Rakausko buvo eksponuojami ir jaunesnės kartos fotomenininkų S. Jokužio, V. Karaciejaus, V. Jankausko, R. Vaitkaus, R. Malycho, A. Sendrausko darbai. Tarp jų gražiai įsikomponavo ir plungiškių J. Navickaitės, I. Vaitiekutės, K. Paulauskaitės, K. Slivskio, K. Vaitkaus nuotraukos.
Atidaryman susibėgę žemaičiai fotografai, iš kažkur atsiboginę stalą, prie savo stendų suorganizavo improvizuotą pristatymą, kuriame netrūko nei knygų, nei vyno. Šmaikšti V. Skierienės ir A. Sendrausko reklama tučtuojau priviliojo gausų būrį žiūrovų ir rusų fotomenininkų. V. Skierienė pristatė Plungės – Lietuvos kultūros sostinės – fotomeninkus. Fotomugės atidaryme dalyvavo Lietuvos generalinis konsulas R. Degutis. Lietuvių fotografijos klasiką reprezentavo legendinis fotografas Antanas Sutkus su savo fotoalbumu „Retrospektyva“. Visi parodos dalyviai fotografai apdovanoti fotomugės diplomais ir katalogais.
Manieže kasmet rengiamose fotomugėse garsiausios pasaulio firmos („Sony“, „Nikon“, „Canon“, „Pentax“) pristato savo produkciją, užmezgami kontaktai. Fotomeno parodos – tarsi atsvara komerciniams sandėriams ir būtent prie jų būriavosi dauguma lankytojų.
Per trejetą viešnagės mieste prie Nevos dienų dar spėjome aplankyti Jusupovų rūmus, kuriuose buvo nužudytas G. Rasputinas, bei įžymaus XIX a. fotografo Karlo Bullos, kilusio iš Prūsijos, galeriją. Čia ne tik apžiūrėjome istorinės fotografijos ekspoziciją, Peterburgo fotoklubo „Družba“ 30–mečiui skirtą parodą, bet ir fotografavome naktinį Sankt Peterburgą nuo galerijos stogo, surengėme fotosesiją su vietos lietuviais, klausėmės senosios kartos inteligentijos atstovės, muzikologės, pianistės Liudmilos Gorobcovos grojamo F. Šopeno, V. A. Mocarto, J. Bramso. Plungiškiams pageidaujant, pianistė pagrojo M. K. Oginskio polonezą „Atsisveikinimas su Tėvyne“.
Grįžus namo ir viską apmąsčius, imi suprasti, kad kelionė į Sankt Peterburgą nebuvo nieko neįpareigojantis pasivaikščiojimas Nevskio prospektu, kad netikėtai nutiestas kultūros tiltas tarp Žemaitijos, Plungės ir didžio Rusijos miesto – ne efemeriškas sielos statinėlis, o didžiulė atsakomybė, įpareigojimas. Kad mus jau vejasi ateinančių metų darbai: Miesto šventės metu Plungėje surengti K. Bullos galerijos pristatymą, Rusijos fotografijos 150–ies metų jubiliejui skirtą parodą ir dar daugiau – tarptautinę fotografijos bienalę!
Nieko nelaukiant, jau spalio 27 d. pas merę surengtas pasitarimas dėl šių kultūrinių projektų, dalyvaujant fotografui A. Sendrauskui, viešosios bibliotekos direktorei V. Skierienei, Žemaičių dailės muziejaus direktoriui Alvidui Bakanauskui, Kultūros ir sporto skyriaus vedėjai Vidai Saukalienei.
Neši po trupinėlį, lipdai ir, žiūrėk, jau išaugęs nesugriaunamas kultūros tiltas tarp tautų, tarp širdžių. Dirbi ir, atrodo, gyveni.