Daugelis plungiškių gerai prisimena neseną įvykį – 2009-ųjų gegužės 30-ąją, kai ugnis niokojo vieną iš seniausių (statytas 1924 metais) miesto pastatų – šalia
Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančius parapijos namus. Parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas nuo pat savo tarnystės Plungėje pradžios puoselėja mintį prikelti tą pastatą naujam gyvenimui. Jo iniciatyva jau ir projektas parengtas. Pagal jį paversti statinį visuomenei naudingu objektu atsieitų apie 2,5 milijono litų. Trečiadienį klebonas J. Meškauskas parapijos namų rekonstrukcijos projektą pristatė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetui. Klebonas akcentavo, kad po rekonstrukcijos tai būsianti ne parapijos salė, o visuomeninės paskirties statinys, pritaikytas įvairiai veiklai ir net maitinimo paslaugoms teikti.
Po gaisro pastatas atrodė kraupiai – be stogo, viduje viskas virtę nuodėguliais. Po kurio laiko patalpos buvo išvalytos. Tada jas labai pamėgo jaunimas – bestogiame pastate, po atviru dangumi, buvo rengiami koncertai, filmų peržiūros, įvairios šventės.
Ar jaunimas bemėgs tą pastatą, kai jis bus sutvarkytas, nežinia, tačiau tokio jo laikyti ilgiau nebegalima. Pirmasis darbas būtų statinį užsandarinti: pakišti po stogu, sudėti langus ir duris. Tuomet jau būtų galima kitų darbų imtis.
Statinio rekonstrukcijos projektą, kainavusį 60 tūkst. Lt, parengęs architektas paskaičiavo, kad visiems darbams įvykdyti reikėtų apie 2,5 mln. litų. Įrengti stogą (apšiltintą, su stoglangiais) atsieitų 430 tūkst. Lt, visi langai ir durys kainuotų 512 tūkst. Lt.
Kalbėdamas apie pirminius darbus, klebonas pretendavo ir į Savivaldybės lėšas – tikimasi, kad 2011 metų rajono biudžete atsiras pinigų tokiam kilniam reikalui. Atlikus tai, kas svarbiausia, bus ieškoma ir kitų finansavimo šaltinių – planuojama kreiptis į vieną iš Norvegijos fondų, kuris galbūt finansuotų ne tik patalpų įrengimą, bet ir veiklą.
O tos veiklos numatoma nemažai. Pastato rūsyje žadama įrengti sanitarinį mazgą. Pusrūsyje, kuris dar įvardijamas kaip pirmasis aukštas, žadama sutvarkyti porą klasių, valgyklėlę ir virtuvę. Čia turėtų įsikurti vaikų dienos centras, vykti katechezės užsiėmimai. Antrajame aukšte bus įrengta konferencijų salė su išnešamomis kėdėmis, išmontuojama scena. Ši erdvė bus atiduota jaunimo centro veiklai. Na, o sekmadieniais čia bus kviečiami tikintieji – po mišių pabūti kartu, atsigerti arbatos. Trečiajame aukšte turėtų veikti šeimos centras, o ketvirtajame – patalpos nevyriausybinėms, visuomeninėms organizacijoms, kurios neturi kur glaustis.
Komiteto nariai pripažino, kad miestui reikia ir vaikų dienos centro (nes vaikų globos agentūroje „Cyrulis“ visi norintieji jau nebetelpa), ir jaunimas neturi kur rinktis, o tokio šeimos centro Plungėje apskritai nėra. Taigi veikla būtų ir naudinga, ir prasminga. Tik iš kur jai bus imami pinigai?
Šis klausimas klebono J. Meškausko nesutrikdė. Anot jo, lėšų rasti įmanoma. Pirmiausia, aišku, galvojama apie finansavimą iš Norvegijos fondo. Kita mintis – teikti maitinimo paslaugas. Juk čia bus ir virtuvė, ir daug erdvių patalpų, kuriose galima rengti gedulingus pietus, įvairius mirimo paminėjimus ir pan. Turint gerą šeimininkę ir jaukias patalpas, iš šios veiklos galima nemenkų lėšų prasimanyti. „Jei kavinės iš to laikosi, tai kodėl mes negalėtume. Svarbu, kad žmonėms ši vieta patiktų“, – kalbėjo J. Meškauskas.
Komiteto nariai pritarė, kad pastatą reikia tvarkyti ir kad Savivaldybė turėtų prie to prisidėti. Lėšų tam žadama numatyti jau 2011 metų biudžete. Kiek tiksliai, spręs netrukus posėdžiausianti Savivaldybės taryba.
