„Gal laiškas paskubins taip ilgai mūsų laukiamą renovaciją“

„Plungės“ redakcija sulaukė laiško iš Kulių. Jame moteris, pasivadinusi Justina, mamų vardu išdėstė pastebėjimus, kokiomis sąlygomis ugdomi mažyliai prie miestelio gimnazijos įsteigtoje ikimokyklinėje grupėje. Tiesa, laiške kreipiamasi ne tik į laikraštį, bet ir į merą.

Laiškas
„Kreipiamės į Jus dėl Kulių ikimokyklinukų grupės, kurią lanko 4–6 metų vaikai, patalpų būklės ir higieninių sąlygų. Apsidžiaugėme, kai nuo 2016 metų rugsėjo 1 dienos buvo duotas leidimas šiai grupei veikti, nes dirbame ir vaikų priežiūra mums tikrai reikalinga. Matėme, kad sąlygos – nekokios, bet buvome patikintos, kad palaipsniui viskas susitvarkys. Deja, praėjo daugiau nei pusmetis, tačiau jokių gerėjimo ženklų nėra.
Mažyliai turi naudotis bendru su gimnazijos
mokiniais tualetu. Norint patekti į jį reikia perbėgti du koridorius ir mokyklos valgyklą. Dar baisiau yra tai, kaip tuo tualetu tokiems mažiems vaikams pasinaudoti. Tas pats su prausykla – grupėje nėra galimybės nusiplauti rankų.
Maistas vaikams paduodamas mokyklos valgykloje, todėl mažyliai, norėdami pasiekti lėkštę, ant kėdžių turi klauptis ar atsitūpti.
Blogai ir tai, kad grupė neturi savo uždaros erdvės, nes koridoriumi (jame yra lauko durys, skirtos pradinukams) laksto mokyklinukai. Todėl dėl nuolatinių skersvėjų mažyliai dažnai serga.
Suprantame, kad viskam reikalingos nemažos lėšos, bet gal tokioje didžiulėje, pustuštėje mokykloje atsirastų nors kiek ramesnis kampas“, – rašoma laiške (kalba taisyta – aut. past.).
Jame – ir kvietimas apsilankyti ir savo akimis viską pamatyti.
Dar viena grupė – tėvų pageidavimu
Visų pirma pasidomėjome, ar sunerimę tėvai kreipėsi į Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyrių.
Vedėjo pavaduotoja Vitalija Pociutė mums sakė, kad nieko panašaus girdėti neteko, bet patikino, kad į Kulius būtinai nuvyks vyr. specialistė Dangirutė Vaškienė.
Su vyr. specialiste ir administracijos direktoriaus pavaduotoju Česlovu Kerpausku į Kulius leidomės ir mes. Atvykę gimnazijos direktoriui Leonui Pečkauskui, jo pavaduotojai ugdymui Alvyrai Viršilienei ir ūkio dalies vedėjai Laimai Galdikienei išdėstėme netikėto vizito priežastį. Jie mus palydėjo į korpusą, kuriame veikia dvi ikimokyklinio ugdymo grupės.
Kaip kalbėjo A. Viršilienė, iš pradžių veikė tik viena grupė, bet, atsižvelgus į tėvų pageidavimą, suformuota antra – būtent 4–6 metų vaikams.
Užsukę į grupę pamatėme, kad vaikai jaučiasi puikiai. Paklausti, ar jiems čia patinka, choru sušuko: „Taip!“
Šioje grupėje ugdoma 17 vaikų. Ketverių metų – trys mažyliai, devyni ruošiasi mokyklai.
Tyrimas
Pirmiausia apžiūrėjome tualetus. Tiesą pasakius, perskaitę laišką, vaizduotėje „nusipiešėme“ senų laikų tupyklas. Realybė – klozetai. Taip, vietos kaip kišenėje, tačiau kokių nepatogumų turėtų pajusti ten užsukęs vaikas, nesupratome. Tik berniukų tualete trūko klozeto dangčio, bet mokyklos vadovas patikino, jog jis tikrai bus nupirktas jau kitą dieną.
Kita išsakyta bėda – vaikų maitinimas. Kaip pasakojo mus lydėjusi gimnazijos administracija, darželinukai valgo, kai vyksta pamokos, tad su moksleiviais jie nesusiduria.
Kad įsitikintume, jog vaikai pavalgyti gali atsisėdę ant kėdės, o ne klūpėdami ar atsitūpę, kaip rašyta laiške, paprašėme atlikti eksperimentą. Pačios mažiausios mergaitės noriai pademonstravo, kaip jos sėdasi prie stalo. Problemos neįžvelgėme ir čia: vaikams nereikėjo nei klauptis, nei tūptis.
O dėl atskiros erdvės, tai ir L. Pečkauskas, ir A. Viršilienė, ir L. Galdikienė mums paaiškino, kad ta patalpa turi atitikti tam tikrus reikalavimus. Kol kas galimybių to padaryti nėra, o dabartinė – geriausias variantas iš galimų.
„Jei manęs paklaustų, kur geriausia gimnazijoje būtų įkurdinti ikimokyklinukus, aš asmeniškai sakyčiau, kad ten, kur dabar ir yra. Gal ir ne aukščiausios klasės, gal ir norisi geriau, bet šiuo metu tikrai nėra taip blogai“, – reziumavo D. Vaškienė.
Gimnazijos direktorius apgailestavo, kad susirūpinusios mamos nesikreipė į jį tiesiogiai. „Tikrai niekam nesame atsakę. Jei kyla klausimų, susėdame ir kalbamės, ieškome racionalių sprendimų. Galbūt ir protingų pasiūlymų sulauktume, kuriais galėtume pasinaudoti. O gal šis skundas turi ir kitokią paskirtį? Gal laiškas paskubins taip ilgai mūsų laukiamą renovaciją“, – kalbėjo L. Pečkauskas.