
Kovo 24 dieną sušauktame Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto posėdyje darniai pritarta visiems sprendimų projektams. Ir jei ne Tverų seniūnas Antanas Zalepūgas, priminęs Lopaičių kaimo Ežero gatvės problemą, posėdis būtų praėjęs be didesnių diskusijų.
Ežero gatvei vietoj
asfalto – gręžinių vanduo
Rietavo savivaldybės kelių priežiūrai ir plėtrai šiemet skirta 614 200 eurų. Didžioji dalis lėšų – 418 500 eurų – bus panaudota investiciniams projektams įgyvendinti. Likę pinigai – 195 700 eurų – paskirstyti seniūnijoms. Rietavo seniūnija vietinių kelių priežiūros darbams turės 79 900 eurų, Rietavo miesto seniūnija – 45 200 eurų, Tverų – 41 700 eurų, Medingėnų – 18 000 eurų, Daugėdų – 10 900 eurų.
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir investicijų skyriaus vedėjas Juozas Albauskas, pristatydamas Rietavo savivaldybės Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 2022 metų sąmatą, akcentavo, kad šiemet programai vykdyti skirta daugiau pinigų nei pernai.
Komiteto narys Algimantas Mickus domėjosi, kas bus padaryta už 13 700 eurų, numatytų privažiuojamajam keliukui prie Rietavo naujųjų kapinių nuo Kulių gatvės įrengti. Politikui paaiškinta, kad tai lėšos, skirtos asfalto tiesimo, šaligatvio, apšvietimo, mašinų stovėjimo aikštelės projektavimo paslaugoms apmokėti.
Juozas Barsteiga pasiteiravo: „Sodų bendrijose, esančiose šalia miestų, gyventojų daugėja. Ne išimtis ir Rietavas. Kas bus daroma dėl sodų keliukų?“
J. Albauskas nurodė, kad parengti gatvių, kuriose įsikūrę daugiausia gyventojų – Vandentiekio g. sodininkų bendrijos „Rietavo poilsis“ ir Paprūdžio g. bendrijos „Rietavo melioratorius“ teritorijose, tvarkymo projektai.
Apsvarstę kilusius klausimus, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 2022 metų sąmatą komiteto nariai nutarė teikti tvirtinti Savivaldybės tarybai.
Tverų seniūnijos vadovas A. Zalepūgas susigriebė, kad nenumatoma projektuoti Ežero gatvės Lopaičių kaime remonto darbų. Paaiškėjus, kad gatvės gyventojų prašymas atidedamas, nes tam paprasčiausiai neliko programos lėšų, seniūnas neslėpė nepasitenkinimo: „Jau lyg ir buvome sutarę, kad Ežero gatvės tvarkymas – vienas iš prioritetų. Gyventojai pyks. Kiek kartų žadėta, kad rengsime projektą. Perspektyvi vieta, žmonės iš miesto namus statosi, o viskas dulkėse skęsta.“
Nors meras Antanas Černeckis ir pritarė, kad problemos esama, asfalto greitu laiku nežadėjo. Kaip sakė Savivaldybės vadovas, kol netvarkomas pagrindinis regioninis kelias link Žarėnų, nebus tvarkomos ir šalutinės gatvelės. „Ypatingos ten dulkės… Kaip jas „surišti“ – seniūno rūpestis. Gal laistyti gręžinių vandeniu, kad žmonėms nedulkėtų. Rengti gatvės tvarkymo projektą, kai programoje turime 614 tūkst. eurų ir žinome, kad niekas daugiau neduos… Galime svajoti, bet reikia ir ant žemės nusileisti“, – kalbėjo A. Černeckis.
J. Barsteigai pastebėjus, kad ši gatvė sunkiai išvažiuojama pavasarį ir rudenį, nors šalia yra rekreacinė zona (Ruškio ežeras), Savivaldybės vadovas prašė „nedramatizuoti situacijos“.
Garažai parduoti triskart brangiau
Pritarta viešame aukcione parduodamo Rietavo savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo korekcijoms.
Kaip sakė Savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vyresnioji specialistė (turtui) Vanda Galdikienė, iš sąrašo būtina išbraukti jau parduotus objektus Rietave – degalinę Pramonės g. 1B ir garažus Laisvės g. 2. Įrašyti naują objektą – butą Stumbrių kaime.
Komiteto narys Viktoras Krajinas stebėjosi, kad taip greitai parduoti garažai: „Tik visai neseniai tarybos posėdyje priėmėme sprendimą dėl garažų pardavimo. Įspūdis toks, kad pirkėjas buvo atsiradęs dar iki sprendimo…“
Politikui paaiškinta, kad viešame aukcione dėl šio nekilnojamojo turto varžėsi net dvylika pirkėjų. Kaina nuo pradinės 8 tūkst. eurų šoktelėjo net kelis kartus – iki 25 tūkst. eurų.
„Žinoma, kad objektu domėtasi dar prieš priimant tarybai sprendimą, bet tai juk normalu. Turtas parduotas viešame aukcione. Niekas negalėjome žinoti, kas nupirks. Jokių pastabų ir skundų po aukciono nesulaukėme“, – atsakė Savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Dičiūnas.
Išnuomos ir gaus pajamų
Neprieštarauta ir sprendimo projektui, kuriuo numatoma penkeriems metams viešo konkurso būdu išnuomoti Rietavo savivaldybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – lėktuvų pakilimo ir nusileidimo aikštelę, esančią Budrikiuose (ten veikia Rietavo turgus), ūkinei-komercinei veiklai vykdyti.
Nustatytas nuompinigių dydis – 0,20 Eur už 1 kv. m per mėnesį.
Kaip rašoma aiškinamajame rašte, nuompinigių dydis turto nuomotojų siūlymu gali būti didinamas arba mažinimas, atsižvelgiant į turto paklausą ir rinkos kainą. Galutinė nuomos kaina paaiškės konkurso metu.
Savivaldybė, išnuomojusi šį nekilnojamąjį turtą, gautų pajamų, tad, kaip ir spėjo komiteto pirmininkas Albinas Maslauskas, prieštaraujančių šiam sprendimo projektui nebuvo.
Sprendė ekspertai
Darbotvarkei išsekus, V. Krajinas prakalbo apie Rietavo skverelio tvarkymą. Politiko nuomone, reikėjo iškirsti visus skvere palei gatvę augančius medžius.
Meras paaiškino kolegai, kad sprendimą, kuriuos medžius kirsti, kuriuos palikti, priėmė ekspertai.