Vienas svarbiausių žmonijos siekių yra gamtos vertybių išsaugojimas ir subalansuotas išteklių naudojimas. Norint išsaugoti biologinę įvairovę neužtenka priimti teisinius dokumentus, įsteigti saugomas teritorijas – svarbiausia yra užtikrinti realią gamtos vertybių apsaugą ir tinkamai tvarkyti gyvų organizmų gyvenamąją aplinką. Šioje srityje vienas svarbiausių vaidmenų tenka gamtos tvarkymui, sutrumpintai – gamtotvarkai.
Nutraukus ūkinę veiklą, sparčiausiai keičiasi natūralios pievos, ganyklos ir pelkės. Žmonės jose nebegano, nebešienauja, nes numelioruotų, sukultūrintų pievų – per akis. O melioracijos, suarimo nepaliestose natūraliose pievose, ganyklose ir pelkėse išliko prieš kelis tūkstančius metų klestėję augalai, grybai, gyvūnai. Mokslininkų įrodyta, kad natūraliose ir pusiau natūraliose pievose ir ganyklose, kuriose neintensyviai ganoma ar šienaujama, yra vienos iš turtingiausių buveinių visoje Europoje.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcija rūpinasi, kad buveinių ir rūšių biologinė įvairovė išliktų nors pačiose vertingiausiose pievose, ganyklose, pelkėse. Tuo tikslu skatiname žmones deklaruoti natūralias pievas ir pelkes ir gauti išmokas pagal Kaimo plėtros programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ ir su „Natura 2000“ ir Vandens pagrindų direktyva susijusias priemones „Ekstensyvus pievų tvarkymas ganant gyvulius (101 Eur/ha)“, „Specifinių pievų tvarkymas (69 Eur/ha)“, „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje (70 Eur/ha)“ ir „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas (208 Eur/ha)“.
Kasmet rengiame paraiškas gauti Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų gamtotvarkos planams įgyvendinti. Šiemet iš šios programos gavome 18 tūkstančių eurų. Iš minėtųjų pinigų, atlikę viešųjų pirkimų procedūras, jau sutvarkėme 60 ha vertingiausių pelkių ir pievų: iškirtome krūmų ir medžių atžalas, nušienavome nendrynus ir kitą žolinę augaliją, biomasę išgabenome iš tvarkomų plotų. Gamtotvarkos darbai atlikti Siberijos, Gaudupio (Šeirės), Velėnijos pelkėse, Plokštinės gamtinio rezervato, Pakastuvos ir Ertenio telmologinių draustinių, Mikytų kraštovaizdžio draustinio vertingiausiose pievose.
Iš sutaupytų Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų dar šiais metais turime sutvarkyti užleistas pievas Liepijų kraštovaizdžio draustinyje ir reto drugelio kraujalakinio melsvio buveinę buveinių apsaugai svarbioje teritorijoje „Rietavo miškai“, esančioje Klaipėdos rajone, Viržintuose.
Dalį gamtotvarkos darbų, finansuojamų iš Europos Bendrijos struktūrinių fondų lėšų, organizuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Šiuo metu pagal aplinkos ministro patvirtintą Platelių ežero gamtotvarkos planą jau yra išpjauta 7,2 ha tankiausių nendrynų. Netrukus prasidės juodalksnių, baltalksnių ir kitų menkaverčių krūmų bei medžių šalinimas iš ežero pakrančių apsaugos juostos valstybinių miškų žemėje.
Labai norėtume, kad ir privačių miškų savininkai šalintų menkaverčius medžius ir krūmus iš ežero pakrančių apsaugos juostos, kaip numatyta Platelių ežero gamtotvarkos plane. Tai ne tik sumažintų į vandens telkinį patenkančių nuokritų (lapų, šakų) kiekį, bet ir pagerintų vėjo prapučiamumą. Įsisiūbavusios bangos į krantą išneša nulūžusias, sutrupėjusias nuo ledų nendres, šiukšles, lapus ir kitą biomasę. Jei minėtoji biomasė bangų neišplukdoma į krantą, palaipsniui tręšta ir nusėda ant dugno. Taip ežeras gauna papildomą dozę fosfatų, nitratų ir kitų junginių, kurie skatina jo dumblėjimą, „žydėjimą“.
Platelių ežero gamtotvarkos darbai tęsis trejus metus. Nendres šienaus, krūmų atžalas kirs tose pačiose vietose kaip ir šiemet.
2015–2016 metais kartu VĮ Telšių miškų urėdija įgyvendinome Europos ekonominės erdvės finansuojamą projektą „Biomasės kompostavimo mechanizmo sukūrimas išsaugant biologinę įvairovę „Natura 2000“ teritorijose“. Buvo atkurtos natūralios pievos ir pelkės 101 ha plote Žemaitijos nacionaliniame parke ir 91 ha plote Reiskių tyro valstybiniame telmologiniame draustinyje. Penkerius metus turime užtikrinti projekto tęstinumą: Telšių miškų urėdija šienauja 156 hektarus, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija – 40,7 hektaro.
Be anksčiau išvardytų plotų, mūsų direkcija savo turima technika nuolat šienauja Platelių dvaro parką ir sodą, Šventorkalnį, kai kurias pievas Stirbaičių, Platelių kraštovaizdžio ir Pakastuvos telmologiniame draustiniuose. Šių darbų organizavimas, atlikimas ir priežiūra reikalauja daug laiko ir atsakomybės. Kaip padėka už tai akį džiugina įvairus kraštovaizdis, sužydėję ir bičių pilni vaistingi, dekoratyvūs ir reti žolynai, besimaitinantys atvirų buveinių paukščiai ir išdidūs laukiniai žvėrys.
