Turbūt nėra šautuvą nešiojančiojo, kuriam garbės medžiotojo vardo suteikimas nebūtų išskirtinis įvykis. Juo labiau kad tokį bilietą Benas Čiutys per šalies medžiotojų ir žvejų suvažiavimą Kaune 2001 metais atsiėmė iš Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko rankų.
Kantaučiuose nuo mažų dienų takus aplink Sausdravo upelį, Drūkčių ežerą, Zalepūgų malūną kartu su tėvu ir meškerėmis rankose išmynęs Benas gali daug papasakoti apie sugautas lydekas, kitas žuvis. Dar vaikystėje matė nemažai žvėrių, kai į žūklę eidavo per rasotas rytmečio pievas, prisižiūrėjo, kaip teka saulė. Visa tai gamta, kuri nuolat supo kaime augusį vaiką. Gal todėl ir medžiotoju tapo.
Šautuvą į rankas Benui įdavė per vilko medžioklę, nors dar nebuvo medžiotojas. Pilkio pėdas aptiko pirmasis Kantaučių medžiotojas Pranas Mikšta ir nustatė dienojimo vietą.
P. Mikšta į šio neeilinio žvėries medžioklę pakvietė dabar amžinatilsį gamtos apsaugos inspektorių Steponą Šlušnį ir taip pat jau iš gyvenimo išėjusį Plungės rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininką Antaną Ripkauską. Jie ir įteikė Benui vienvamzdį šautuvą su palinkėjimu nežiopsoti.
Benas ir nežiopsojo. Tyliai sniegu prie jo atsliūkinusį vilką taikliu šūviu patiesė. Pasipylė sveikinimai, ir svečiai prisižadėjo Benui be jokių egzaminų įteikti medžiotojo bilietą. Tai buvo 1959 metai. Dar už paguldytą vilką 50 rublių premiją paskyrė. Nereikėjo jam tos premijos, svarbiausia, kad medžiotoju tapo po neeilinės sėkmės ir be egzamino.
Kol kas tai vienintelis B. Čiučio paguldytas vilkas, nors dar vieną kartą turėjo galimybę. Pilkį jis tik sužeidė. Užtat kitų žvėrių per tokią daugybę metų patiesė labai daug. Bėgant metams netruko tapti vienu iš medžiotojų kolektyvo lyderių. Jis net devynis kartus „Kontaučių“ klube buvo sezono medžioklės karaliumi.
Vargu ar įmanoma suskaičiuoti, kiek tūkstančių kilometrų Benas nuėjo žvėrių takais. Kiek su šautuvu ant peties pasitikta tekanti saulė, kiek kartų ji palydėta į Baltijos jūrą, medžioklėse tykant, kiek kartų stovėta prie degančio medžiotojų laužo. Ir taip jau beveik 60 metų. Tokio medžioklinio ilgaamžiškumo galima tik pavydėti.
Medžiotojai gan greitai pastebėjo, kad B. Čiutys yra gana supratingas ir sugebantis rasti kalbą su kiekvienu, galintis išspręsti kokį nors atsiradusį nesutarimą. Jis tvarko ir klubo finansinius reikalus, nes juo itin pasitiki, taip sakant, yra lyg buhalteris.
Nuo 2000-ųjų metų „Kontaučių“ klubo nariai kovoja šaudymo varžybose dėl B. Čiučio įsteigtos taurės. Ją laimėti ne taip paprasta. Būna didžiausias smagumas susieiti, pabūti kartu, taikliais šūviais į taikinį pabandyti aplenkti kolegą. Renginyje visada dalyvauja ne vieno medžiotojo antrosios pusės, jų vaikai.
Kokia Beno šiandiena? Turi tiek metelių, o šautuvo nė nežada padėti. Yra medžiotojų labai gerbiamas. Vis dar atvyksta į medžioklę. Jubiliejaus proga klubo nariai pasveikino, net medžiotojų himnas, Benui vadovaujant, kartu ta proga sutrauktas, o paskui ir „Ilgiausių metų“…
Turi rūpestingą žmoną Ireną, kuri visada pritaria Beno pomėgiams, rūpinasi sunegalavus. Ji buvusi mokytoja ir buriuotoja – M klasės Lietuvos čempionė. Jos ir Beno kelio galas dažniausiai būna Plateliuose. Vien pabuvimas prie ežero abu itin žavi. O kur dar miškas, kur grybavimas. Jei neklystu, jų rekordas yra 200 baravykų per porą valandų.
Daugiau rašau apie medžioklę, bet, ko gero, tiek pat galėčiau rašyti apie Beno žvejybą. Nuo Sausdravo upeliūkščio, nuo Drūkčių ežerėlio persikėlė į didžiausią Žemaitijoje Platelių ežerą. Jau ne vieną valtelę yra pakeitęs į naują. Oi, kiek jis iš to ežero gelmių ištraukė lydekų! Ne viena apie dešimt kilogramų svėrė. O kiek dar kartų būta Kuršių mariose ir gaudytos stintos, kiek Atmatoje žvejoti karšiai, kitos žuvys.
Medžiotojų ir žvejų draugija itin vertina B. Čiutį. Jau daugybę metų jis yra rajoninių šaudymo ir žūklės varžybų vyriausiasis teisėjas. Būtent medžioklėje, vykusioje praėjusį sekmadienį, dalyvavo draugijos vadovas Zenonas Vaištaras, kartu su visais traukė himną ir jubiliatui linkėjo dar eiti ir eiti žvėrių takais.
Ilgiausių metų!