Šeštadienio rytą Miesto šventės proga Žemaičių dailės muziejuje surengtas iškilmingas Savivaldybės tarybos posėdis. Jo metu paskelbta, kam šiemet paskirti Plungės garbės piliečių titulai. Nuo šiol Garbės piliečių sąraše bus jau 20 Plungei nusipelniusių asmenų – gegužę Savivaldybės taryba nusprendė tituluoti Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos direktorę, Plungiškių draugijos viceprezidentę Genovaitę Žiobakienę ir tautodailininką, žydų kultūros puoselėtoją Jakovą Bunką.
Posėdžio pradžioje meras Albinas Klimas pakvietė Žemaičių dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoją Jolantą Skurdauskienę, kad pristatytų Plungės garbės pilietį J. Bunką. Pristatymas pradėtas žodžiais: „Nuoširdus, tolerantiškas, visada besišypsantis ir visur suspėjantis“.
J. Bunka plungiškiams žinomas kaip tautodailininkas, žydų tautos kultūros ir istorijos puoselėtojas, visuomenininkas. Jo giminė Lietuvoje gyvena jau 400 metų, tačiau 1939-aisiais, prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, Bunkos buvo priversti trauktis į Rusijos gilumą. Ten Jakovas, būdamas dar nepilnametis, kartu su tėvu ir broliu, įsirašė į kariuomenę. Tarnaujant jį ir pasiekė žinia, koks likimas ištiko žydus Lietuvoje, Plungėje. Tada jis ir davė sau žodį grįžti į Lietuvą ir įamžinti savo tautiečių atminimą.
Polinkį kurti J. Bunka turėjo nuo mažens. 1962-aisiais surengta jo pirmoji personalinė medžio drožinių paroda. Jis nuolat kūrė žydų atminimą įamžinančias skulptūras. 1986 metais jo iniciatyva Kaušėnuose, žydų žudynių vietoje, sukurtas visas memorialinių skulptūrų parkas. J. Bunkos kūriniais paženklintos žydų kapavietės Šateikiuose, Plateliuose. Iš viso jo „sąskaitoje“ – 1 100 medžio darbų, surengta 20 parodų. Apie šį garbų menininką sukurtas dokumentinis filmas „Mozė Plateliuose“.
J. Bunka yra dviejų knygų autorius, paramos ir labdaros fondo steigėjas. Jo ateities planuose – įsteigti etnografinę žydų sodybą.
Genovaitę Žiobakienę pristatė Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Elvyra Valerija Lapukienė.
Šiauliuose gimusi ir augusi G. Žiobakienė į Plungę atvyko 1963 metais – dirbti Plungės vaikų muzikos mokykloje akordeono mokytoja. 1985-aisiais ji paskirta tos mokyklos direktore. 1998-aisiais įstaigos vadovės pastangomis baigta statyti nauja meno mokykla. Kita itin prasminga G. Žiobakienės iniciatyva – Plungėje pastatytas paminklas garsiojo menininko M. K. Čiurlionio atminimui įamžinti.
Už gerą darbą ir aktyvią visuomeninę veiklą G. Žiobakienė ne kartą apdovanota Švietimo ir mokslo ministerijos, Telšių apskrities, Plungės rajono savivaldybės garbės raštais, jai suteiktas Lietuvos švietimo pirmūno vardas, skirtos Seimo, Savivaldybės padėkos.
Be to, G. Žiobakienė – žymi visuomenininkė. Ji – Lietuvos muzikos ir meno mokyklų vadovų asociacijos valdybos, Lietuvos akordeonininkų asociacijos, Plungės rajono kultūros tarybos, Komisijos ryšiams su užsieniu, rajono švietimo darbuotojų metodinės tarybos narė. Ir dar – 2003 metais atkurtos Plungiškių draugijos viceprezidentė, viena iš aktyviausių Plungėje kasmet organizuojamo Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio organizatorių.
Po pristatymo J. Bunkai ir G. Žiobakienei įteiktos Garbės piliečio regalijos, jie pakviesti pasisakyti.
J. Bunka kalbėjo žemaitiškai: „Vėsa omžiu paišiau, kaliau, druožiau, stačiau, augėnau. Belėkau Plungie vėins žyds, o ton Garbies pilietė žėnkla gaunu ne tik aš, bet vėsė Plungės žyda – i tėj, katrėj atgolė Kaušėnus, i tėj, kor po pasaulį išsėbarstė“.
G. Žiobakienė, dėkodama už suteiktą garbę, sakė: „Niekada nedirbau dėl medalių ar nuopelnų, bet, jei jau tokį titulą man skiriat, jį priimu. Šiuo ženklu jūs mane jau visiškai pakrikštijot plungiške ir susaistėt su Plunge“.
Garbės piliečius sveikino Seimo nariai Jurgis Razma ir Jonas Jagminas, Plungiškių draugijos vardu – Liudas Skierus, Mykolo Oginskio meno mokyklos vardu – Dalia Stasikėlienė ir daug kitų plungiškių bei svečių. Tiesą pasakius, po sveikinimų abu Plungės garbės piliečiai skendėjo gėlėse.
Po šios ceremonijos meras A. Klimas pristatė į Miesto šventę atvykusias užsienio delegacijas – iš Boksholmo (Švedija), Mendeno (Vokietija), Tukumo (Latvija), Viljandžio (Estija), Krasnogorsko (Rusija), Golub Dobžyno (Lenkija), Bruntalio (Čekija), Martano (Italija) ir Kinijos Liaudies Respublikos.
