Aštuoniasdešimt metų. Tokį gražų jubiliejų vakar, kovo 1-ąją, minėjo Plungę ir savąjį Dovainių kaimą jau ne sykį visoje Lietuvoje ir net užsienyje išgarsinęs medžio meistras Kazys Striaupa. Nors jau garbingo amžiaus, tautodailininkas tebėra puikios sveikatos, energingas, nestokojantis humoro ir kūrybinės kibirkštėlės. Ir dabar jo galvoje kirba mintis – atsižvelgdamas į nūdienos aktualijas, tautodailininkas planuoja imtis drožti… Kristinos Brazauskienės partijos sukūrimą. Nors pats meistras savo idėją pristato su šypsena, tikėtina, jog drožinys bus įspūdingas.
Platelių seniūnijos Dovainių kaimo meistras garsus ne tik savo kūryba, bet ir ypatingu jos įvertinimu. Mat jis net dukart pelnė Lietuvos liaudies kultūros centro organizuojamos respublikinės parodos-konkurso „Aukso vainikas“ nugalėtojo titulą. O jis – svarbiausias ir garbingiausias apdovanojimas tautodailės srityje. Ir tai, kad meistro galvą puošia net du „Aukso vainikai“, reiškia, jog jo kūryba – ypatingos meninės ir išliekamosios vertės.
Prieš pat jubiliejų aplankytas Kazys Striaupa noriai aprodė savo klėtelę – sodybos kieme stovintį pastatą, prieš trylika metų suręstą būtent drožiniams apgyvendinti. Kampelį klėtelės meistras atsitvėręs sau – įsirengęs dirbtuves, kad nereikėtų namuose šiukšlinti. Visą kitą pastato plotą dovainiškis atidavęs savo kūriniams. Beje, kaip apgailestauja pats ponas Kazys, dalis jo drožinių vidun nebetelpa – yra priversti žiemoti bei vasaroti klėtelės pastoginėje ar net po atviru dangumi. „Kad nebėra kur jų sutalpinti“, – guodėsi meistras, pirmiausia aprodydamas lauke „šąlančius“ savo kūrinius.
Žiūrėdamas į gausybę drožinių, pasakytum: tas meistras, matyt, visą amžių peilio ir kalto iš rankų nepaleidžia. Tačiau toks manymas – klaidingas, nes dovainiškis drožėją savyje aptiko tik prieš 20 metų, kai išėjo į pensiją ir nebežinojo, kaip susidoroti su gausybe laisvo laiko. Žinant šį faktą, peršasi mintis, kad tokią daugybę drožinių galima sukurti tik labai uoliai dirbant – ne tik dienomis, bet dar ir nemažą „lopą“ nakties priduriant. Anot tautodailininko, beveik taip ir yra. „Dienomis aš dirbu, o naktimis mąstau: ką drožti, kaip drožti. Dienos laiko galvojimui negaištu“, – taip sako meistras.
Pirmiausia apžiūrime pirmąjį klėtelės aukštą. Čia, kaip juokauja pats tautodailininkas, gyvena šventieji. Ir iš tikrųjų – jais visa ilga, per tris sienas, lentyna nustatyta. Apie šių skulptūrų atsiradimą pasakoja štai ką: „Sugalvojau išdrožti visą „Kryžiaus kelią“. Ir ne iš knygos, ne iš paveikslų, o klausydamasis, kas giedama per vadinamuosius žemaičių kalnus“.
Beje, Kazys Striaupa išdrožęs ne tik patį „Kryžiaus kelią“, bet ir visą Jėzaus gyvenimą – nuo jo gimimo Betliejaus prakartėlėje iki nukryžiavimo ir prisikėlimo. Beje, vieną iš „Aukso vainikų“ dovainiškis pelnė būtent už „Kryžiaus kelią“. Paklaustas, ar į respublikinę parodą-konkursą vežėsi visą Jėzaus gyvenimą, su visais šventaisiais, tautodailininkas juokiasi: „Ne, tik svarbiausius epizodus ir veikėjus. Kur ten visus nuveši, kur sutalpinsi…“
Kitas ponui Kaziui skirtas „Aukso vainikas“ – už išdrožtą pasakojimą apie tai, kaip Mozė, praskyręs jūrą, žydus iš Egipto išveda.
Priminsime, jog pirmuoju „Aukso vainiku“ Kazys Striaupa vainikuotas 2006-aisiais, o antrasis – dar visiškai šviežias, tautodailininko galvą papuošęs šių metų sausį, per Tris Karalius. Respublikinės parodos-konkurso apdovanojimo ceremonija vyko Jurbarko muziejuje, dovainiškis pripažintas geriausiu vaizdinės dailės kategorijoje.
Vedami šeimininko, užkopėme ir į antrąjį klėtelės aukštą. Jame, kaip sakė pats autorius, šventųjų nėra. Viršus atiduotas Užgavėnių kaukėms, kurių – visa galybė, ir kitiems drožiniams. O jų esama visokių visokiausių – ir rimtų, ir šypseną keliančių. Ponas Kazys išdrožęs ir būrį į turgų keliaujančių kaimiečių: arkliu kinkytu vežimu važiuojančius vyrą ir moterį, turgun tempiamą ožį, ant arklio jojantį tėvą ir vaiką… Ir Bremeno muzikantus. Ir visas žmogaus gyvenimo pakopas: nuo vaikystės iki senatvės. Ir gražiai sugyvenančius sutuoktinius, ir susipykusias bei užpakalius viena kitai rodančias kaimynes.
Esama ir šiandieną atspindinčių drožinių: posėdžiaujantys seimūnai, Tautos prisikėlimo partijos sukūrimas, televizijos šokių projektas ir
t. t. Tarp meistro įamžintųjų: Valdas Adamkus, Rolandas Paksas, Algirdas Brazauskas, Arūnas Valinskas, Inga Valinskienė ir daugybė kitų. Beje, nūdienos įvykius ponas Kazys vaizduoja su šlakeliu humoro ir kritikos.
Kaip jau minėjome, ponas Kazys drožti pradėjo tik išėjęs į pensiją. Iki tol jis dirbo kolūkyje vairuotoju ir net neįtarė turįs tokią ryškią kūrėjo gyslelę. Paklaustas, kiek skulptūrų išdrožęs, tautodailininkas sako skaičiaus nežinąs, na, o klėtelėje jų būtų dar daugiau, jei viską, ką kūrė, būtų kaupęs. Bet nekaupia – negailėdamas savo drožinius dovanoja įvairiausiomis progomis, o kartais ir be progos skulptūrėles dalija.
Kazys Striaupa žmoną palaidojęs, bet gyvena ne vienas – įsikūręs kartu su sūnaus šeimyna. Kartu su sūnumi ir jubiliejus aną savaitgalį atšventė: vienas – aštuoniasdešimtmetį, kitas – keturiasdešimtmetį. Tačiau tuo žymiojo meistro sukakties minėjimas dar nebaigtas – šį sekmadienį, kovo 4-ąją, tai yra per Kazimierines, Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos iniciatyva Platelių dvaro svirne rengiama jubiliejinė Kazio Striaupos darbų paroda. Į ją kviečiami visi tautodailės gerbėjai.
