Gąsdina, kad vasarą liksime be karšto vandens

„Turiu informacijos, kad bendrovė „Plungės bioenergija“ daliai savo darbuotojų yra įteikusi atleidimo lapelius, o vasarą nebešildys vandens. Visa tai dėl to, kad Plungės šilumos tinklai su „Plungės bioenergija“ nebeplanuoja pratęsti sutarčių. Vadinasi, Šilumos tinklai turės kurti dujinius katilus. Dėl to patirs papildomų išlaidų ir neteks dalies pajamų“, – toks į gąsdinimą panašus Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio pasisakymas nuskambėjo per Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdį.

2019-ųjų investicijos – tik 15 tūkstančių

Praėjusią savaitę nuotoliniu būdu posėdžiavęs Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komitetas pirmiausia aptarė Plungės šilumos tinklų investicijas – kiek investuota 2019-aisiais ir kas numatyta 2020-iesiems.
Kaip sakė Plungės šilumos tinklų generalinis direktorius Arūnas Tamošauskas ir už šilumos ūkį atsakingas Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Kazys Milierius, pernykštės investicijos – labai ribotos – tik 15 tūkst. eurų. „Siekėme pagerinti įmonės mokumą, sumažinti pradelstus mokėjimus bankui, todėl pirkome tik tai, kas būtiniausia“, – kalbėjo A. Tamošauskas.
Tie būtiniausi pirkiniai – automobilis (10 000 eurų, pirko, nes remontuoti senąjį nebeapsimokėjo), suvirinimo aparatas (2 000 Eur), nuotolinio nuskaitymo įranga Narvaišių kaimo katilinei (900 Eur) ir deaeratorius (2 300 Eur).
Šiemet – jau solidesnės investicijos
Šiems metams Plungės šilumos tinklai numatę jau 1,706 milijono eurų investicijas. Mat būtina keisti V. Mačernio gatvės katilinės dujų reguliavimo punktą (10 000 eurų, o keisti reikia, nes dirba jau 40 metų), įsigyti pneumatinį variklį (2 000 Eur), aukštuminio valymo įrankių komplektą (1 000 Eur), daugiabučių namų stovų balansavimo prietaisą (2 000 Eur), kompiuterinės ir programinės įrangos (2 700 Eur).
Solidžiausi pirkiniai ir darbai – dvi transporto priemonės (39 000 Eur, automobilių reikia kaimų katilinių priežiūrai), naujas katilas Žemaičių Kalvarijos katilinei (150 000 Eur, kuriuos tikimasi gauti iš Europos Sąjungos) ir jungiamoji trasa tarp V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilinių, kuri, kaip skaičiuojama, galėtų atsieiti apie 1,5 milijono eurų. Šio objekto įrengimo darbų finansavimo šaltiniai neaiškūs, labiausiai tikėtinas – banko paskola.
Apie katilinių sujungimą
Nors jungiamoji trasa bus tiesiama tik parengus techninį projektą, pritarus valdybai ir suradus finansavimo šaltinį, ši tema sukėlė gana audringų diskusijų.
Kaip nurodė Plungės šilumos tinklų vadovas, dar pernai lapkritį bendrovė pasirašė sutartį su UAB „Jandas“, kuri įsipareigojo parengti jungiamosios trasos tarp V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilinių techninį projektą, gauti privačių sklypų savininkų sutikimus trasai tiesti ir statybos leidimą.
„Pirmasis variantas buvo trasa per Mozūrų gatvę, bet tam dėl savų trasų paprieštaravo „Plungės vandenys“. Tada liko kitos dvi alternatyvos – per J. Tumo-Vaižganto gatvę arba per Mozūrų skersgatvį. Pirmasis variantas pernelyg sudėtingas – viena iš pagrindinių gatvių, intensyvus eismas, be to, ir atstatymo darbai brangiai atsieitų. Patogesnis – per Mozūrų skersgatvį, bet ten tektų kirsti privatų tris savininkus turintį sklypą. Ir nežinia, kaip jie į tai sureaguos“, – posėdžiautojams dėstė A. Tamošauskas. Į komiteto narių klausimą, ar su sklypo savininkais apie tai dar nekalbėta, generalinis direktorius atsakė: „Tai suderinti turės „Jandas“, ne mes.“
Merui A. Klišoniui kilo klausimų: „Ar sujungus katilines bus patenkintas šilumos poreikis? Jei ne, kaip tada jis bus patenkintas? Investicija ženkli, bet nežinome, ar šilumos užteks, neaišku, kaip tai, kas įdėta, atsispindės galutinėje kainoje. Ar tai nebus tarsi geležinkelio tiesimas į ledyną?“
„Bet kuriuo atveju katilines reikia sujungti, – paprieštaravo komiteto narys Robertas Endrikas. – Dabar išnaudojame tik 50 procentų Lentpjūvės gatvės katilinės pajėgumų, bet perkame brangią šilumą iš „Plungės bioenergijos“, kuriai gyventojai, mano žiniomis, aną sezoną permokėjo 300 tūkstančių eurų. Meras nuolat gina „Plungės bioenergiją“, ir tai grynų gryniausia demagogija. Ir tas palyginimas su geležinkelio tiesimu – ne vietoje.“
Anot R. Endriko, sujungtos katilinės būtų konkurencija „Plungės bioenergijai“, nes dabar ji esą daro, ką nori, už šilumą ima, kiek nori, dėl to Plungė pagal įkainius – gal kokioje penkiasdešimtoje vietoje Lietuvoje. „Negi visus tenkina tokia situacija?“ – klausė jis.
Tomas Raudys siūlė diskusijas šia tema užbaigti: „Mane apima keistas dežavu jausmas: ta tema jau tiek kalbėta, parengta „n“ studijų, taryba yra pritarusi techninio projekto rengimui. Tai gal dabar palaukime to techninio projekto, o tada pratęskime diskusijas.“ Taip ir padaryta: diskusijos baigtos, pernykštėms ir šiųmetinėms Plungės šilumos tinklų investicijoms pritarta.
Kita aštri tema – kaminas
Tuoj pat nagrinėtas ir kitas Plungės šilumos tinklams aktualus klausimas – dėl dūmtraukio nuomos „Plungės bioenergijai“.
Savivaldybės administracijos direktoriaus Mindaugo Kauno manymu, situacija kuriozinė – kaminas, kurį dabar nuomojasi „Plungės bioenergija“, stovi šiai bendrovei išnuomotame žemės sklype. Tad reikėtų imtis veiksmų – ir 2013-aisiais sudarytą dūmtraukio nuomos sutartį nutraukti, ir žemės sklypais apsikeisti. Juolab kad tas kaminas netrukus gali būti reikalingas ir patiems Šilumos tinklams – tuomet, kai į vieną sistemą bus sujungtos V. Mačernio ir Lentpjūvės gatvių katilinės. Taigi paminėtieji du veiksmai Plungės šilumos tinklams padėtų atsiriboti nuo „Plungės bioenergijos“.
Po šio M. Kauno pasisakymo turima informacija, kurią išdėstėme pačioje straipsnio pradžioje, pasidalijo meras A. Klišonis – esą reaguodama į ketinimus nutraukti sutartį „Plungės bioenergija“ darbuotojams jau įteikinėja atleidimo lapelius ir žada nebegaminti šilumos karštam vandeniui ruošti. Tada tektų jungti dujinius katilus, o tai atsieitų brangiau nei pirkti šilumą (kad ir labai brangiai) iš „Plungės bioenergijos“.
„Reaguodami į M. Kauno atsiųstą raštą, kreipėmės į „Plungės bioenergiją“ dėl apsikeitimo sklypais, bet atsakymo nesulaukiame“, –
teigė M. Tamošauskas. T. Raudys replikavo: „Ir nesulauksite.“
R. Endrikas ir vėl neiškentė neišsakęs savo pasipiktinimo: „Nereikia čia gąsdinti, kad nebetieks šilumos, kad reikės jungti dujinius katilus. Ir įjungs – tai ne tragedija. Jei keletą metų nevyktų sabotavimas, jungiamoji trasa jau seniai būtų įrengta. O dėl didesnės kainos – „Plungės bioenergija“ tiek priskaičiuoja, kad vartotojai net nepajus to skirtumo, kai kūrensime dujomis. Be to, panašu, kad „Plungės bioenergija“ užsidaro, vadinasi, ir kamino, ir žemės sklypų klausimus reikia spręsti kuo skubiau.“
R. Endrikui pritarė vicemerė Asta Beierle Eigirdienė: „Ir aš taip pat sakau: įjungsime tuos dujinius katilus, sukandę dantis šiek tiek pakentėsime, bet galų gale išspręsime užsitęsusią problemą su „Plungės bioenergija“. Kažkaip vis tiek viskas susidėlios.“
Kadangi klausimas – tik aptarimui, tuo diskusijos dėl dūmtraukio nuomos ir buvo baigtos.