
1941 metų birželio 14-osios naktį, apie 3 valandą, enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Tautiečiai šeimomis buvo tremiami į sovietų sąjungos gilumą, Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos išvežta 30 tūkst. piliečių. Todėl birželio 14-oji paskelbta Gedulo ir vilties diena, kai minimi tremtyje žuvę lietuviai.
Iki šiol nenustatytas tikslus ištremtųjų ir žuvusiųjų pakeliui į tremtį skaičius. Žmonės buvo vežami krovininių traukinių vagonais. Iš viso 1941–1952 m. iš Lietuvos ištremta apie 132 000 gyventojų, apie 28 000 iš jų žuvo.
Rietave
Lietuvai skaudžią datą rietaviškiai minėjo Žadvainų miške. Čia vyko paminklo, skirto 1952 m. sausio 26 d. žuvusių Rambyno (Pilies) būrio partizanų Antano Kontrimo-Paramos, Onos Juškienės-Stirnos-Onutės, Antano Gedminto-Lakštučio, Prano Grauslio-Pavasario ir Juozo Oželio-Dagilio atminimui įamžinti, šventinimas.
2010 metų rudenį, tirdami Rietavo dvaro sodybos arklidžių teritoriją, archeologai išvydo netikėtą vaizdą –
penkių žmonių palaikus. Kadangi kūnai rasti dumbluotoje vietoje, gana rūgščioje terpėje, kai kurie net nebuvo visiškai suirę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas palaikams identifikuoti. Antropologinės ekspertizės metu nustatyta, kad rastieji kūnai – rezistentų, keturių vyrų ir moters, kurie beveik prieš šešiasdešimt metų buvo nukauti sovietų karinių represinių struktūrų. Manoma, kad partizanai buvo kankinami Žadvainių miške, bunkeryje.
Visų penkių laisvės kovotojų kūnai buvo užkasti šalia Rietavo dvaro arklidžių buvusioje atmatų duobėje. Kryptingų paieškų metu partizanų kūnai nebuvo rasti. Tiesa atskleista
vėliau. Praėjus kone šešiasdešimčiai metų, laisvės kovotojų palaikai iškilmingai atgulė laisvos tėvynės žemelėje.
Paminklo šventinimo iškilmes pradėjo Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, savo prisiminimais dalinosi Petras Turskis.
Iškilmingoje ceremonijoje dalyvavęs Seimo narys Jurgis Razma sakė: „Šiandien, įamžindami partizanų atminimą, paliekame ženklą. Pirmiausia – sau, nes tai tikroji mūsų istorija ir didvyriai. Kitas ženklas – ateities kartoms: būkite didvyriais ir mylėkite savo tėvynę taip, kaip jie mylėjo ir žuvo, kovodami su okupantais. Mokykimės iš jų atsakomybės ir drąsos. Okupantai juk nežinojo, kas yra garbė, jie buvo žudikai, nuo Sibiro iki Vokietijos taikę baisiausius kankinimo, paniekos gyvybei ir teisei būdus. Jie žudė bet kur.“
Gedulo ir vilties dienai paminėti Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje atidaryta fotografijų paroda „Rietavo krašto tremčių ir rezistencijos istorija“, aplankytas tremtinių paminklas miesto kapinėse, Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje aukotos mišios už krašto tremtinius.
Plungėje
Plungiškiai Gedulo ir vilties dieną pradėjo mišiomis Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.
Po jų iškilminga eisena driekėsi iki Plungės geležinkelio stoties. Minėjimo metu kalbėjo į Plungę atvykęs LR Seimo narys Jurgis Razma, kuris ragino prisiminti savo istoriją, didžiuotis kapuose besiilsinčiais Lietuvos didvyriais.
Tremtinius ir rezistencinių kovų dalyvius prisiminė Plungės r. savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė. Šv Jono krikštytojo parapijos klebonas dekanas Julius Meškauskas ragino su viltimi žvelgti į ateitį.
Plungės jaunimas minėjime skaitė eiles, išėjusiusiesiems anapilin savo eiles paskyrė poetė Rožė Valiūnienė.