Birželio 10 dieną Rietavo savivaldybės tarybos Ūkio plėtros ir ekologijos komiteto laukė neilga – vos penkių klausimų – posėdžio darbotvarkė. Ilgiausiai diskutuota su Rietavo komunalinio ūkio direktoriumi Alvydu Rojumi, kuriam teko ne tik papasakoti apie numatomą infrastruktūros plėtrą, galimybes didinti paslaugų vartotojų ratą, bet ir paaiškinti, kodėl savaitgalį iš čiaupų bėgo rudas vanduo.
Pastabų neturėjo
Komiteto nariai be didelių diskusijų pritarė Rietavo savivaldybės draustinio steigimo, jo ribų keitimo, gamtos paveldo objekto paskelbimo Savivaldybės saugomu teikimo ir nagrinėjimo tvarkos aprašui.
Savivaldybės ekologė Vesta Andrijauskienė paaiškino, kad visos savivaldybės turi turėti pasitvirtinusios aprašą, kuriuo vadovautųsi nusprendusios savo teritorijoje steigti draustinį ar saugomais paskelbti kuriuos nors gamtos objektus.
Komiteto narys Juozas Barsteiga domėjosi: „Turime Zarbeko, Atgimimo ąžuolus, gal yra kokių nors planų dėl jų?“ Politikui atsakyta, kad šie medžiai neatitinka saugomiems gamtos objektams keliamų reikalavimų.
Komunalininkai plės vandentiekio ir šilumos tinklų infrastruktūrą
Praėjusiais metais Rietavo komunalinis ūkis dirbo nuostolingai, todėl prašoma 148 825 eurais sumažinti įstatinį įmonės kapitalą, anuliuojant 5 139 Savivaldybei priklausančias paprastąsias vardines akcijas (kiekvienos nominali vertė – 28,96 euro). Antra to paties sprendimo dalis – prašymas padidinti įstatinį kapitalą vienintelės akcininkės – Rietavo savivaldybės – piniginiu įnašu (60 tūkst. eurų iš Savivaldybės biudžeto ir 10 085 eurais iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos).
Kaip teigė Komunalinio ūkio vadovas A. Rojus, Savivaldybės skirtos lėšos būtų investuotos į infrastruktūros plėtrą – įmonė įrengtų vandens tiekimo tinklus Kungiuose (Daugėdų sen.), atnaujintų nuotekų septikus Daugėduose ir Giliogiryje, įrengtų šilumos tinklų įvadus į pastatus Rietave, Žemaitės g. 6, Žemaitės g. 3, L. Ivinskio g. 12.
„Suprantu, kad, žmogiška kalba kalbant, Savivaldybė kaip akcininkė meta komunalininkams gelbėjimo ratą. Praėjusiais metais paimtos 250 tūkst. paskolos, matyt, jau nebėra ir įmonei reikia naujų injekcijų“, – pastebėjo komiteto narys Viktoras Krajinas.
Vyriausiasis komunalininkas su tokiu vertinimu nesutiko. „Kungių kaime žmonės neturi centralizuotai tiekiamo vandens. Reikia pakloti 2,3 km vandentiekio vamzdžio. Planuojama dirbti savo jėgomis. Paskaičiavome, kad vieno metro kasimas kainuos apie 20 eurų (įskaitant projektą). Ar čia pagalbos ratas pinigais, ar mūsų įmonės daroma investicija į infrastruktūrą? Žinoma, Savivaldybės pinigais, bet ne tokiais, kokių reikėtų, jeigu projektas būtų įgyvendinamas iš ES fondų lėšų, kai metro vandentiekio tinklo įrengimo kaina viršija net 100 eurų“, – dėstė A. Rojus.
Iš V. Krajino minėtos paskolos, kaip sakė vyriausiasis komunalininkas, išleista tik 140 tūkst. eurų. Kitus 110 tūkst. eurų dar tik planuojama panaudoti infrastruktūros plėtrai.
Algimantas Mickus pastebėjo: „Planuojate prie centralizuotų tinklų prijungti naujus šilumos energijos vartotojus Žemaitės ir L. Ivinskio gatvėse. Ar Kulių gatvėje esančių daugiabučių gyventojai neturi tokių norų? Ar nereikėtų su jais daugiau kalbėti? Ten infrastruktūra buvo sukurta. Juk ir tas namas, kuriame jūs pats gyvenate, atsijungęs nuo centralizuoto šildymo.“
Atsakydamas politikui A. Rojus teigė, kad namas, kuriame jis gyvena, nėra atsijungęs nuo centralizuoto šildymo tinklų. „Penki butai, tarp jų ir mano, naudojasi šildymo paslauga. Kalbamės su daugiabučių gyventojais, kurie yra atsijungę nuo sistemos. Žmonėms senstant, atsiranda tokių, kurie norėtų, kad patiems nebereikėtų rūpintis šildymu. Atsiranda paslaugos poreikis – šiuo metu turime du Kulių gatvės gyventojų prašymus. Priminsiu, kad prieš tai padarėme investiciją Laukuvos g. 3, kur vienas butas jau nori gauti šildymo paslaugą. Mums žinoma, kad klebonija svarsto apie parapijos namų prijungimą prie centralizuoto šildymo tinklų. Esame pateikę siūlymus „Senukų“ ir „Iki“ parduotuvėms. Nuo rudens pradedame šildyti Rietavo pirminės sveikatos priežiūros centrą“, – kalbėjo vadovas.
Su valdyba ar be valdybos?
A. Rojus informavo, kad baigėsi Komunalinio ūkio valdybos įgaliojimai. Pasikeitus įstatymui, du trečdaliai valdybos narių turi būti nepriklausomi, kuriems tektų mokėti už darbą. Tačiau pagal gyventojų skaičių ir Komunalinio ūkio gaunamas pajamas formuoti valdybą – neprivaloma.
Vyriausiasis komunalininkas sakė, kad Savivaldybės taryba turės priimti sprendimą, rinkti valdybą ar ne. Įmonė siūlo jos neformuoti.
Meras Antanas Černeckis priminė, kad akcijų valdytojas – Savivaldybės administracijos direktorius. „Direktorius sudarys grupę žmonių, kurie išanalizuos su Komunaliniu ūkiu susijusius klausimus, prieš jiems patenkant į komitetus“, – teigė Savivaldybės vadovas.
Vanduo rudas dėl padidėjusio vartojimo
A. Rojui teko paaiškinti, kodėl praėjusį savaitgalį iš čiaupų bėgo labai rudas vanduo. Pasirodo, priežastis – staigiai išaugęs vandens vartojimas.
„Savaitgaliais žmonės lanko kapus. Paprastą dieną suvartojama maždaug 300 kub. m vandens, o savaitgalio dieną paimama maždaug 400 kub. m. Toks šuolis ir lėmė negerumus. Visada prašome žmonių, kad apie tokius atvejus praneštų mums, o ne feisbukui. Net jeigu mes ir pamatome pranešimą feisbuke, turime atsekti, kurioje gatvėje pranešėjas gyvena, kur tas rudas vanduo bėga. Problemą sprendžia komunalininkai, ne feisbukas“, – dėstė įmonės vadovas.
Visi sprendimo projektai –
į tarybą
Apsvarsčius visus su Komunaliniu ūkiu susijusius klausimus, sprendimo projektą dėl šios įmonės įstatinio kapitalo mažinimo ir didinimo ir įstatų patvirtinimo nutarta teikti Savivaldybės tarybai. Ten pat pasiųstas sprendimo projektas dėl Rietavo savivaldybės teritorijoje esančių kapinių tvarkymo taisyklių, aprašų, susijusių su kapinių tvarkymu, priežiūra ir laidojimu jose, patvirtinimo.
Neprieštarauta ir dėl patalpų perdavimo pagal panaudos sutartį asociacijai Giliogirio bendruomenei.
