Vasario 1-ąją Kauno karininkų ramovėje teatralizuotu pokyliu buvo paminėtos generolo Povilo Plechavičiaus gimimo metinės. Jį organizavo Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondas.
Kelintas šis gimtadienis – dar teks pasvarstyti, nes surasti dokumentai liudija, kad P. Plechavičius save buvo pasendinęs šešeriais metais.
Į POKYLĮ RINKOSI SVEČIAI
Fondas, įkurtas Mažeikiuose, vis labiau plečiasi, jo nariais ir bendraminčiais tampa žmonės iš įvairių šalies savivaldybių, bet pagrindiniai organizaciniai darbai, rengiant pokylį, teko mažeikiškiams.
Šventę režisavo AiridaLementauskienė, vedė Paulius Mylė. Grojo Lietuvos kariuomenės karinių oro pajėgų orkestras (kapelmeisteris – kapitonas Remigijus Terminas), dainavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų choras „Aidas“ (vadovas – Povilas Vanžodis), šoko Kauno generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus šokėjai.
Pokylį savo dalyvavimu pagerbė Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija (Dalia ir Simas Rimkevičiai – Generolo fanai iš Kauno) ir jos seserimi Jadvyga Tūbeliene (kaunietė Diana Puidokienė). A. Smetonos kalba šį kartą buvo trumpa, bet frakas, lazdelė ir cilindras aiškiai demonstravo jį Prezidentu esant…
Pokylyje dalyvavo ir Generolas su žmona Irena (Jonas Raudonis ir Raimonda Bliss, Mažeikių Juozo Vaičkaus Skrajojamojo teatro ir VŠĮ „Savastis“ aktoriai). Generolas išrėžė puikią kalbą. Jo stotas ir ūgis, ori laikysena, už parankės pakibusi gražuolė Irena sakyte sakė: „Aš laimingas, kad susirinkote manęs pagerbti.“
Pirmoje pokylio dalyje visi išgirdo tikrą Generolo balsą – buvo paleistas įrašas iš jo kalbos, pasakytos 1944 metų vasario 16 d. ir kviečiančios Lietuvos vyrus imtis ginklo.
REIKIA KITAIP SKAIČIUOTI GENEROLO METUS
Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondas pakvietė P. Plechavičiaus gimimo metus skaičiuoti ne nuo 1890-ųjų, kaip iki šiol buvo įprasta, o nuo 1896 metų.
Šia nauja data neleidžia abejoti Ukrinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios gimimo metrikų knygose rasti įrašai. Yra išlikęs bažnytinis įrašas, liudijantis vestuvių datą su Irena Grinberg, kur parašyta, kad jaunikis yra gimęs 1896 m. Yra ir senųjų Plechavičių tuoktuvių įrašas – 1893 metai. Taip išsklaidomos kalbos, kad du pirmieji Ignaco ir Konstancijos Plechavičių vaikai buvo nesantuokiniai.
Galima tik spėlioti, kodėl Povilas save pasendino net šešeriais metais. Tikėtina, kad dėl orumo. Jis sėkmingai kilo karinės karjeros laiptais, nors buvo gerokai jaunesnis už nemažą būrį savo pavaldinių. Galima spėti, kad P. Plechavičius pasisendino, kad atrodytų solidžiau. Daugybėje dokumentų, net ant P. Plechavičiaus antkapio Šv. Kazimiero kapinėse Čikagoje parašyta: 1890–1973.
IŠKILMĖS – REPREZENTACINIUOSE RŪMUOSE
Lietuvos karininkų ramovė įsikūrusi reprezentaciniuose rūmuose. Juos puošia ramovės simbolis – trys karžygiai su skydais. Lietuvos karininkų ramovės reprezentaciniai rūmai 2015 m. įtraukti į Europos architektūros paveldo sąrašą.
Rūmai dvelkia prakilnumu ir smetoniška dvasia. Didingas menių aukštis, dekoracijos, paveikslai, natūralaus medžio parketo grindys. Tebeveikia ir senasis liftas, tik liftininkas jau be specialios aprangos. Rūmuose yra kelios salės su gražiomis kėdėmis, yra ir generolo Povilo Plechavičiaus muziejus, kurį norisi vadinti kabinetu. Rasi ten ir tikrą Generolo kardą.
Generolo Povilo Plechavičiaus atminties išsaugojimo fondas kartu su bendraminčiais nutarė pabandyti kurti tradiciją – Generolo gimtadienį švęsti būtent Kauno karininkų ramovėje.
GENEROLO POVILO PLECHAVIČIAUS MEDALIS
Mažeikiškio šaulio Juliaus Banio iniciatyva buvo sukurtas Lietuvos kariuomenės generolo Povilo Plechavičiaus medalis. Šis medalis iškilmingomis progomis įteikiamas žmonėms, aktyviai prisidedantiems prie Generolo atminties išsaugojimo. Jau yra išdalyti 27 tokie medaliai.
Iškilmių metu medaliais buvo apdovanota 11 žmonių.
Tarp apdovanotųjų – Lietuvos karininkų ramovės vedėjas, atsargos pulkininkas Gediminas Macijauskas, Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus direktorius Ričardas Žilaitis, Generolo Povilo Plechavičiaus karių sąjungos vadas Gintautas Andrišėnas, mūsų fondo valdybos narys akmeniškis Viktoras Karpalovas ir Radviliškio rajone, Čiuteliuose, Generolo atmintį saugantis Eugenijus Miselis.
RAMOVĖS KUNIGAIKŠČIŲ MENĖJE – VAIŠĖS
Pasibaigus teatralizuotoms iškilmėms, nutilus orkestrui ir chorui, visi sugužėjo į Kunigaikščių menę prie vaišėmis padengtų stalų. Saikingai, tik po kleboniška taurele krupniko, puodeliu kavos ar arbatos, mėsišku ar saldžiu valgiu pasivaišinę svečiai mielai įsijungė į A. Lementauskienės organizuotus žaidimus, mįsles, inscenizacijas, „Aido“ vyrai pabaigai užtraukė partizanų žygio dainą.
Pakylėta, žodžiais nenusakoma, Generolo palaiminimu palydėta iškilmių dvasia įsikūrė dalyvių širdyse ir pasklido po Lietuvą.
MINTYS PO POKYLIO
Genovaitė KARPALOVIENĖ, fondo narė iš Akmenės:
– Šiais metais generolo Povilo Plechavičiaus gimtadienis buvo paminėtas kitoniškiau, originaliai – Kaune, Karininkų ramovėje. Renginys buvo teatralizuotas, unikalus, pagal tarpukario meto tradicijas. Į pokylį rinkosi karininkai, išsipusčiusios damos, damutės ir ponai. Tai buvo įspūdingas renginys, viskas vyko taip tikroviškai.
Labai prakilniai ir jaudinančiai atrodė vėliavų įnešimas, o muzikos skambesys – lyg būtų Kauno marios išsiliejusios. Ore sklandė tauraus didingumo debesėlis. Žodžiais nenusakysi, tai reikia išjausti.
Paulius MYLĖ, fondo valdybos narys:
– Į Atminties fondo veiklą atėjau nedvejodamas. Pagarbą Povilui Plechavičiui buvau gavęs iš savo dėdės Augusto Mylės. Smetonos laikais gyvenusių žmonių pagarba Generolui buvo tiesiog besąlyginė, nedeklaruojama, giliai širdyje nešiojama.
Man negaila tų savaitgalių, kuriuos skiriu Generolo atminimui. Garbė. Dievas. Tėvynė. Aš tai turiu savo suvokime, stengiuos gyventi nesimušdamas į krūtinę ir viešai nedemonstruodamas. Pasaulyje žmonės kasdien keičiasi. Skęsdami pramogose, skaniai valgydami ir gardžiai užgerdami, nebegirdime priesako: bijok Dievo.
Kiekvienas Generolo paminėjimas yra tarsi jo dvasios atėjimas pas mus. Aš nežinau, kiek tai jaučia renginio dalyviai, bet mane tas jausmas visada aplanko.
Mėgstu renginio eigą tvarkingai raštu susidėlioti. Šį kartą iš širdies džiaugiausi, kad savo režisūrinėmpajautom prisidėjo AiridaLementauskienė, kad į Plechavičiaus ir jo gražuolės žmonos vaidmenis įsijungė mūsų teatro aktoriai.
Simas RIMKEVIČIUS iš Kauno:
– Pirmas mano įsikūnijimas į Prezidentą buvo 2018 metais, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės 100-metį. Drabužius ir tada, ir dabar išsinuomojau iš Kauno muzikinio teatro. Mėgstu sakyti: mano figūra idealiai tinka visiems gražiems drabužiams. Abu su žmona tada išėjome tiesiog pasivaikščioti po Laisvės alėją. Teko eiti net keturias valandas, nes žmonės stabdė, tempė už skvernų, prašė leidimo nusifotografuoti, nufilmuoti kartu.
O Karininkų ramovėje buvo visai kitas jausmas. Tarpais net žadą užtraukia nuo įtampos… Žmonių dėmesys, nuostaba, susižavėjimas, noras pastovėti šalia, pakalbinti yra labai didelis. Esu Generolo Povilo Plechavičiaus fanas, bet man imponuoja ir Antanas Smetona, jo darbštumas, mokslumas, jo darbai dėl Lietuvos.
To jausmo, kurį patyriau būdamas tarp Generolo geną turinčių žmonių, neįmanoma apsakyti. Džiaugiuosi, kad galiu prisidėti prie Fondo veiklos.
Jonas RAUDONIS iš Mažeikių:
– Pagal profesiją esu mokytojas. Dėstau kūno kultūrą Mažeikių „Ventos“ progimnazijoje.
Nustebau, kad mano ūgis – 1 m 92 cm – atitinka Generolo ūgį. Visom prasmėm didelis vyras buvęs.
Įkūnydamas renginyje Povilą Plechavičių jaučiau didelę atsakomybę. Ruošiausi tam: skaičiau, klausiau, klausinėjau. Supratau, kad pokylyje būsiu svarbiausias asmuo. Juk net Prezidentas Antanas Smetona ateis dėl manęs… Aišku, kad jaudinausi. Sakant kalbą rūpėjo išlaikyti jo kalbėjimo manierą, balso tembrą.
Patiko, buvo įdomu, nes jaučiau visų susižavėjimą ir meilę Generolui (juk publika – jo gerbėjai). Ir didinga rūmų aplinka, ir karinis oro pajėgų orkestras, ir puikiai choro „Aidas“ atliekamos patriotinės dainos veikė mano jausmus.
Jeigu nutiktų taip, kad būtų statomas spektaklis, kuriamas filmas ir mane pakviestų Generolo vaidmeniui, sutikčiau neabejodamas. Šita neeilinė mūsų krašto asmenybė sudomino. Noriu prisidėti prie šio didžio karvedžio gero vardo atstatymo.
Nuotr. Sigito STRAZDAUSKO ir iš fondo archyvo
