Yra tokia patarlė – pirkite ne namą, bet kaimynus. Tačiau ar visada gali pasirinkti, kas gyvens kaimynystėje? Geras kaimynas bus lyg auksas, o blogas gali tapti ir gyvenamo būsto netekimo priežastimi. Panaši situacija nutiko ir plungiškei V. K., kai namo bendrasavininkė ėmėsi remontuoti savo namo dalį.
Nugriovė per dvi dienas
Kaip pasakojo plungiškė, konflikto centre atsidūrusiame name ji gyvena apie 35 metus. Kitą namo dalį iš močiutės paveldėjo R. S. ir gyveno čia iki tol, kol viduje pradėjo daryti remontą. „Nežinau ar per tuos remontus pajudino balkius, bet namas pradėjo „žergtis“, trūko kazilas ir po kurio laiko ėmė bėgti vanduo“, – pasakojo V. K. Tada kaimynė išsikraustė ir apsigyveno kitur. „Aš savo namo dalį planavau parduoti, todėl pasiūliau kaimynei pirkti. Iš pradžių ji lyg ir žadėjo, bet paskui persigalvojo, pasakė, jog remontuos savąją namo dalį“, – pasakojo moteris.
Pasak jos, viskas prasidėjo baigiantis gegužei, kai gyvenamojo namo bendrasavininkė R. S. ėmėsi rūsio remonto. Grįžusi namo iš darbo V. K. rado išardytą rūsio sieną. Žinoma, moteris kreipėsi į policiją, nes kaimynė neturėjo pašnekovės sutikimo tokiems darbams. Įsikišus policijai, rūsio siena buvo atstatyta. Rodos, problema išsisprendė, bet…
Praėjo savaitė ir prasidėjo košmaras. „Pradėjo po kiemą vaikščioti statybininkai. Pasidomėjus, ką čia veikia, jie man atsakė, kad renovuos kaimynei priklausančią namo dalį. Paklausiau ar turi leidimą. Rangovu prisistatęs vyras aiškino, jog buvo nuėjęs į Plungės rajono savivaldybę ir kad renovacijai leidimo nereikia“, – pasakojo V. K. Beje, moteris kaimynei ir namo renovacijai sutikimo nebuvo davusi. O toliau sekė detektyvo verti įvykiai.
Anot pašnekovės, gegužės 27-ąją ji dirbo, o grįžusi iš darbo jau rado nuardytą dalį stogo. Tiesa, statybininkai nuardė ne tik R. S. priklausančią stogo dalį, bet ir nuo V. K. verandos. Moteris vėl išsikvietė policijos pareigūnus. Beje, kaip sakė pašnekovė, išgirdę, kad bus kviečiama policija, statybininkai reaktyviniu greičiu dingo iš kiemo. „Dirbo ukrainiečiai. Spėju, kad nelegaliai, jei taip greit spruko“, – svarstė moteris.
Atvykusiems policijos pareigūnams R. S. telefonu sakė, jog leidimas esą yra Savivaldybėje. „Sekmadienį R. S. namo dalis jau buvo visai nugriauta“, – apie vykdomų darbų operatyvumą pasakojo plungiškė. Būtų galima pavydėti tokio darbų greičio, tačiau tai būtų juokas pro ašaras. Pasak V. K., statybininkai dalinai nulupo stogą ir virš jos virtuvės, vonios, tualeto, koridoriaus. „Gerai, kad lubos yra, o tai maudydamasi žvaigždes skaičiuočiau“, – piktinosi moteris. Bet ir čia dar ne viskas. Griaudami R. S. namo dalį, statybininkai be skrupulų ėmė ir nupjovė namo laikančiąsias konstrukcijas. „Jau plika akimi matyti, kad mano namo dalies viena siena „pavažiavo“. Jei kiltų stipresnis vėjas ar lietus, nežinau kaip bus“, – nerimavo plungiškė.
Asbestą užvertė rūsyje?
Nerimą moteriai kėlė ir dar viena detalė – paslaptingai dingusi nuardyto stogo asbestinė šiferio danga. Tiesa, jokios paslapties čia nėra. Kaip sakė V. K., kaimynė nusprendė, kad jos namo dalis bus be rūsio, tad jį užvertė žemėmis, o po jomis galimai palaidojo ir šiferį, ir kitas statybines atliekas.
Matydama tokius veiksmus ir norėdama įsitikinti jų teisėtumu, plungiškė gegužės 29 d. kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyriausiąjį specialistą Paulių Miknį ir Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių valdybos Telšių aplinkos apsaugos inspekciją.
Kaip pasakojo V. K., atvykę aplinkosaugininkai susisiekė su R. S., kuri pasižadėjo išrūšiuoti atliekas ir pateikti pažymą apie jų sutvarkymą. „Kitą dieną atvažiavo trys ukrainiečiai, atsivežė du statybinius maišus ir priekabėlę. Mačiau, kad dėjo medieną. Kiek išrinko šiferio, aš nežinau, bet maždaug po valandos jie išvažiavo. Vėl paskambinau aplinkosaugininkams, o jie manęs klausia, ar aš esu tikra 100 proc., kad asbestas nebuvo išrinktas. Žinoma, kad negaliu garantuoti, aš juk nestovėjau šalia ir nemačiau, bet, man atrodo, jog nuo tokio ploto nuluptas šiferis negalėjo tilpti į du maišus“, – svarstė V. K.
Na, o savivaldybės specialistas, anot pašnekovės, patarė raštu kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir Statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, ką V. K. ir padarė.
Komentarai
Telefonu kalbintas P. Miknys „Plungei“ sakė: „Tikrai stebiu tą situaciją. Mano žiniomis, iš Vilniaus turi atvykti komisija ir pateikti išvadas. Kaip savivaldybės atstovas galiu pasakyti tik tiek, jog pirmas žingsnis norint pradėti visus remonto darbus turėjo būti raštiškas bendrasavininko sutikimas. Toliau – jau Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus išduotas leidimas. Kai į mane kreipėsi moteris, patikrinau ir galiu pasakyti, kad leidimo nėra“, – sakė specialistas. Jis sutiko, jog susidariusi situacija užsitęsė, tačiau taip jau yra, kad atsakymų iš Statybos inspekcijos tenka laukti ilgai, o Savivaldybė šioje situacijoje nei paskubinti valstybinės institucijos, nei kažkuo konkrečiai pagelbėti žmogui negali.
Pasmalsavus, kokius sprendimus galėtų priimti Statybų inspekcija, P. Miknys prognozuoti nesiėmė, kaip ir to, kokia V. K. namo dalies būklė. „Būtų gerai, kad ir kiti žmonės atkreiptų dėmesį, jog prieš pradedant bet kokius darbus visų pirma reikia gauti bendrasavininko raštišką sutikimą. Nesvarbu, kokie jų santykiai, tačiau susitarti vistiek reikia“, – atkreipė dėmesį P. Miknys.
Dėl atliekų sutvarkymo komentaro kreipėmės ir į Aplinkos apsaugos departamentą.
„Šiuo metu Telšių aplinkos apsaugos inspekcija atlieka neplaninį patikrinimą pagal gautą pranešimą. Patikrinimas dar nėra baigtas. Patikrinimą atliekantiems specialistams buvo pateikti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai, tačiau kilo abejonių dėl sutvarkytų atliekų kiekio. Šiuo metu namo savininkė yra įpareigota atkasti rūsį, kuris yra užpiltas smėliu, tam kad pareigūnai įsitikintų ar visos atliekos buvo sutvarkytos. Šiuos darbus namo savininkė turi atlikti per šią savaitę“, – rašė departamento Komunikacijos skyrius.
Norėjome išklausyti ir R. S. poziciją. Telefonu moteris sakė, jog V. K. žodžiu esą sutiko, kad būtų keičiamas namo stogas. Pasidomėjus apie leidimą statyboms, R. S. minėjo ketinusi tik pakeisti stogą, bet… jį keičiant nutikusi nelaimė. Tiesa, kokia ta nelaimė R. S. taip ir nepasakė – pokalbis nutrūko.
Ne pabaiga
Panašu, kad ši situacija dar tik įsibėgėja. Kaip ne kartą V. K. minėjo, jos būstas dėl kaimynės pradėto remonto tapo avarinės būklės ir gyventi čia jai nebėra patogu ir saugu. Pakalbėti apie problemą su kaimyne nepavyksta: telefonu neatsiliepia, o akis į akį jos nesusitinka. „Matau vienintelį kelią – tegu atlygina man padarytą žalą arba nusiperka man priklausančią namo dalį. Pastarasis variantas, kaip man minėjo Statybų inspekcijos atstovai, šiuo atveju būtų pati geriausia išeitis, tada kaimynė galbūt išsisuktų su minimalia bauda“, – dėstė V. K., pridūrusi, jog jau kreipėsi į ekspertus dėl jai padarytos žalos nustatymo. Jei susitarti nepavyks, pašnekovės teigimu, ji eis iki galo – konfliktas persikels į teismo salę.
