Į Plungę su vizitu atvykęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis užsuko į Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos organizuotą konferenciją Technologijų ir verslo mokykloje.
S. Skverneliui gėlių puokštę ir sėkmės simbolį – pasagą – įteikė mokymo įstaigos auklėtiniai ir vadovas Audrius Misiūnas.
Premjeras, pasveikinęs į konferenciją susirinkusius ūkininkus, kalbėjo, kad ūkininkavimo sąlygos nėra vienodos, kad įgyvendinant žemės ūkio politiką būtina bent jau pasistengti pamatyti kiekvieno regiono ypatumus ir netaikyti bendrų taisyklių, teisės normų šiam sektoriui.
Svečias paminėjo, kad, kalbant apie finansines perspektyvas, Europos Sąjungos politiką, laukia nemažai iššūkių. „Kol kas nėra labai gerų žinių. Jei remsimės projektiniais skaičiais, kurie numatyti kitam finansiniam laikotarpiui, – mažinama parama žemės ūkiui, mažinamas Sanglaudos fondas, kuris buvo skirtumams, netolygumams išlyginti tarp ES narių“, – nepaguodė ūkininkų Ministras Pirmininkas. Pasak jo, tiek Prezidentė, tiek jis pats ir žemės ūkio ministras daro realius žingsnius, kad Lietuva kitų ES narių atžvilgiu nebūtų diskriminuojama, kad būtų siekiama išmokų suvienodinimo.
Grįžęs prie konferencijos temos, S. Skvernelis paaiškino, kad buvo sudaryti žemės verčių žemėlapiai, nustatyta metodika, kuri taikoma visų bendrijos narių žemės ūkiui subalansuoti. Visa tai ir nulėmė, kad Lietuvoje daugiau nei 50 seniūnijų buvo išbraukta iš to žemėlapio. Tiesa, kaip minėjo svečias, pavyko išsiderėti ir Lietuvai padaryta išimtis – didesnė žemės našumo balo vidutinė reikšmė. Lemiamas tikslas – pereinamasis laikotarpis įvesti naujus kriterijus ir gauti ES sutikimą, kad juos būtų galima taikyti.
Kalbėdamas apie ateitį, Ministras Pirmininkas sakė, kad šiais metais kokių nors „kataklizmų“ neturėtų būti: Vyriausybė nėra suplanavusi intervencijos į mokesčių sistemas. Jis pasidžiaugė, kad žemės ūkio sektoriui aktyviai atstovauja Seimo nariai, priklausantys Kaimo reikalų komitetui. Užsiminė ir apie laukiantį iššūkį – proveržį melioracijos srityje: bus priimtas naujas Melioracijos įstatymas, turėtų būti įkurtas fondas. S. Skvernelis neslėpė, jog dėl to vyksta įvairios diskusijos. Anot jo, kasmet reikėtų apie 70–80 mln. eurų norint judėti šia linkme.
Palinkėjęs konstruktyvaus darbo konferencijos dalyviams, Ministras Pirmininkas sulaukė klausimų. Žmonės domino Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. Svečias nudžiugino, kad žvyrkeliams asfaltuoti šiais metais programoje numatyta gerokai daugiau pinigų, nei buvo, kalbėjo ir apie tai, kad pernai nepanaudoti 85 mln. eurų bus perkelti į tą pačią programą. Iš viso šioje programoje – daugiau nei pusė milijardo eurų. Premjeras sutiko, kad prasčiausia situacija dėl vietinės reikšmės žvyrkelių ir sumos jiems nėra didelės.
„Automobilių kelių direkcijai jau prieš kurį laiką buvo pasakyta ieškoti efektyvesnių alternatyvių sprendimo būdų. Gal siaurinti kelius ir ilginti remontuotinus ruožus, ypač kur ribojamas greitis. Taip pat pradėti taikyti naują technologiją, vadinamąjį dvigubo paviršiaus dengimą“, – dėstė Ministras Pirmininkas. Ir pridūrė, jog šiais metais pavyko pasiekti, kad Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų nebuvo paimta kitiems poreikiams, kas vykdavo ankstesniais metais.
Konferencijos dalyviai premjerui išsakė savo svarstymus, kad nepalankių žemių „virtimas“ palankiomis ūkininkauti – tai valstybės tarnautojų padarytos klaidos, ir jie už tai turi atsakyti. Taip pat išdėstyta ir kita ūkininkams kylanti problema – kvapų kontrolės sistema, normos, kvapų mažinimo programos ir pan.
Dėl pirmojo klausimo S. Skvernelis priminė, kad nuo naujų metų įsigaliojusiame Valstybės tarnybos įstatyme reglamentuojamas materialinės žalos padarymas ir išieškojimas. O dėl kvapų mažinimo, tai Ministras Pirmininkas sutiko, kad ties šiuo klausimu reikia padirbėti, bet paaiškino, kad nors ir svarstoma peržiūrėti vadinamąjį kvapų žemėlapį, normatyvai nebus taip greitai keičiami.
