
Baigiantis šiltajam metų sezonui, Plungėje mažėja turistų srautai. Ar daug svečių šiemet sulaukėme? To teiraujamės Plungės turizmo ir informacijos centre dirbančios jaunos, energingos specialistės Gintarės Gurevičiūtės.
Plungės turizmo ir informacijos centre dirbančiai specialistei G. Gurevičiūtei nuobodžiauti netenka – ji nuolat privalo atsakyti į įvairiausiais turistų užklausas, pasakoti apie lankomiausius Plungės objektus, įdomiausias vietas.
Per dieną informacijos apie lankytinas vietas ieško maždaug 30 žmonių iš įvairiausių pasaulio kraštų. Atvyksta keliautojų iš Lenkijos, Latvijos, būna iš Olandijos, labai daug – iš Vokietijos. Daugiausia Plungės turizmo ir informacijos centre lankosi jaunimas, pavieniai asmenys, keliaujantieji su šeimomis.
Organizuotoms grupėms siūloma Žemaičių dailės muziejaus ar Savivaldybės viešosios bibliotekos darbuotojų vedama ekskursija. Grupės apie savo atvykimą paprastai informuoja iš anksto. Specialistė viliasi, kad turistų srautai Plungės rajone išaugs, pradėjus veikti Žemaičių dailės muziejui.
G. Gurevičiūtė prasitarė, kad yra paruošusi staigmeną – plungiškiams ir svečiams. Kuriamas filmas, kuriame Plungės miestas ir jo apylinkės pristatomos iš paukščio skrydžio. Šią dovaną specialistė ruošia kartu su idėjos autoriumi, Norvegijoje gyvenančiu plungiškiu Juliumi Milteniu, kuris noriai ėmėsi multikopteriu Plungės apylinkes filmuoti iš viršaus. Šiuo metu vaizdo medžiaga montuojama.
G. Gurevičiūtė apgailestavo, kad Plungės mieste vis dar trūksta vietų, kuriose būtų teikiamos laisvalaikio pramogų paslaugos. Anot energingos specialistės, miestas gyvas galėtų būti visą parą, gatvėse šurmuliuotų jaunimas. Jos nuomone, labai trūksta jaukių kavinukių, gyvos muzikos, apgyvendinimo paslaugų ir, be abejo, susisiekimo su nuostabiomis lankytinomis vietomis Žemaitijos nacionaliniame parke. Anot specialistės, gaila, kad kol kas nekursuoja autobusai į nuostabų Bukantėje esantį Žemaitės memorialinį muziejų, Platelius, nėra galimybės maršrutiniu transportu pasiekti ir Šaltojo karo muziejaus. Tarkim, nuvykus į Platelius maršrutiniu autobusu, iki Šaltojo karo muziejaus dar 5 kilometrus reikia keliauti pėstute.
Be to, labai trūksta nuorodų, rodyklių į lankytinas vietas, ryškesnio jų žymėjimo. Kita problema, su kuria susiduria atvykusieji, – Plateliuose nėra bankomato. Tad į Žemaitijos nacionalinį parką atvykę užsieniečiai dažnai susiduria su atsiskaitymo už prekes ir paslaugas problema. „Pastaruoju metu turizmo infrastruktūra plečiama, ji puoselėjama, prižiūrima, atnaujinama, tačiau vis dar trūksta kai kurių turistams būtinų elementų“, – sakė G. Gurevičiūtė.
Anot specialistės, Į Plungės rajoną dažniausiai atvyksta Žemaitijos tradicijų, kultūros ieškotojai, pasiilgusieji ramaus, turiningo laisvalaikio, norintieji išgirsti žemaitišką tarmę. Džiugu, kad tarp jų – nemažai jaunimo.
Pašnekovė atviravo, kad pati aštuonerius metus praleido užsienyje – Dubline, kur studijavo turizmo vadybą. Dirbo Modernaus meno muziejaus kavinėje, įgijo bendravimo su turistais patirties. Tačiau kiek vėliau ji pakeitė veiklą – tapo skrydžių kompanijos „Aer Lingus“ stiuardese. G. Gurevičiūtė pasakojo, kad skraidė po Šiaurės Ameriką, Europą, pabuvojo Dubajuje. Tačiau nuolat puoselėjo mintį grįžti į Plungę. Laimei, Plungės turizmo informacijos centrui reikėjo darbuotojos.
„Adaptuotis Lietuvoje iki šiol sudėtinga. Nuolatinė įtampa, mažas darbo užmokestis, dideli mokesčiai kelia stresą. Gal dėl sunkių gyvenimo sąlygų, o gal dėl atšiauraus klimato, daug susiraukusių, blogos nuotaikos žmonių. Pastebiu keistą dalyką – kažkur dingusi trisdešimtmečių karta. Daugelis mano draugų išsibarstę po užsienius. Pakelčiau sparnus ir aš, bet likti skatina tai, kad būtent čia mano namai, šeima. Nors materialaus pagrindo nėra ir abejoju, ar jį susikursiu, bet Lietuvoje daugiau dvasinio peno, nuostabi gamta – vasarą kvepia laukai, pievos, akį traukia bažnyčios. Čia galima realizuoti savo idėjas“, – sakė G. Gurevičiūtė.
Visus atvykstančiuosius į Plungę specialistė kviečia užsukti į Turizmo ir informacijos centrą, kur galima gauti rajono žemėlapių, informacijos apie lankytinus objektus, viešbučius, edukacines programas ar rajoną reprezentuojančius renginius.