
Liepos 26 dieną buvome iškviesti į Babrungo seniūnijos Glaudžių kaimą – vietos gyventojai skundėsi, jog dėl smarvės neberanda sau vietos. Kartu su Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės r. agentūros vedėja Irena Latakaite bei Babrungo seniūne Rūta Jonušiene vykome išsiaiškinti, kodėl Glaudžiuose taip dvokia.
„Karo“ priežastis – mėšlo krūva?
Gyvenvietės centre kivirčijosi kaimynai, kuriuos sukiršino už tvarto laikoma mėšlo krūva. Mat vieniems – už tvarto, o kitiems – tiesiai prieš langus. Laimei, mums apsilankius, vėsus oras neleido sklisti „š… anel“ aromatui, bet… Įsivaizduokite arbatos iškylą namo kieme, kai už tvoros – krūva, o nosį riečia baisus kvapas… Karštesnę dieną smarvė sklinda kone po visą gyvenvietę. Kadangi mėšlas tik iš dalies apdengtas plėvele, palijus ruda srovelė nuteka tiesiai į kaimynų valdas. „Nejaugi taip sunku susitvarkyti? Nebegaliu žiūrėt į šitokią betvarkę. Kenčiame visą gyvenimą. Visaip prašėme, o šie pyksta, bet vis tiek nesitvarko. Nejaugi apsitepę iki ausų ir gyvensim?“ – skundėsi glaudiškė.
„Veizėkit į kitus“
„Ko jūs prie mūsų pristojote, paveizėkit į kitus, visi už tvarto mėšlą laiko, o kur mums dingti?.. Kaimynei amžinai viskas blogai, ėda ir ėda ji mus. Va, pažiūrėkit – jos augalai mūsų tvorą išvertė“, – rodydamas į gyvatvorę tikino kaltinamas ponas Stasys. „Visą amžių ji kuo nors skundžiasi, mūsų karves, vištas tručija. Nori, kad gyvulių nebelaikytumėm. Štai seniūnija – visiems pašalpas skiria, o mums niekas nieko neduoda. Dėl sniego tvarto stogas nugriuvo. Ką seniūnija pagelbėjo? Paprastam žmogui niekas nepadės“, – atvykusiai aplinkosaugininkei I. Latakaitei ir Babrungo seniūnei R. Jonušienei aiškinosi ir guodėsi glaudiškis.
Paklausta, ar tikrai kaimyno vištas ir gyvulius „tručijo“, pasipiktinusi moteris sakė: „Jų vištidės smirdi, netvarkingos. Bet tručyti vištų ar gyvulių man ir į galvą nebūtų atėję. O tvorą, važiuodamas traktoriumi, pats išvertė. O jei ant ribos esančią išklibusią tvorą kartu sutvarkytumėme, ar ilgai ji laikytų? Išverstų ir tą. Be to, matot, koks kiemas užgriozdintas.“
Pasak I. Latakaitės, gyvenvietės centre taršos šaltinio – mėšlo krūvos – laikyti negalima, būtina ją sutvarkyti, kad lyjant srutos nepatektų į gruntinius vandenis. Specialistė glaudiškio prašė iki rugpjūčio 1-osios susitvarkyti, nebeteršti. Kitu atveju bus skirta bauda. Be to, abi šeimas paragino bendromis jėgomis atstatyti sklypus ribojančią tvorą. Poną Stasį pasiremontuoti griūvančius statinius (namus, tvartą bei tvorą) ragino ir seniūnė.
Kitas taršos šaltinis – nuotekų perpumpavimo stotis
Glaudžiuose nemalonius kvapus skleidžia ir perpildyta nuotekų surinkimo sistema. Tad kanalizacijos turinys plūsta į melioracijos griovį. Stipriau palijus, visa, kas turėtų nutekėti kanalizacijos vamzdžiais, apsemia sklypus, o Glaudžiuose pasklinda tikrai ne miško uogų aromatas.
Dar sovietmečiu statyta nuotekų perpumpavimo stotis nebeatlieka savo funkcijų. Pasak specialistės I. Latakaitės, Glaudžių nuotekų surinkimo sistemą būtina pertvarkyti, kanalizacija turėtų būti nuvesta į miesto nuotekų tinklus. Taigi reikia, kad įsikištų ir Savivaldybė.
Perpildytų šulinių turinys sklinda po aplinką, rudenį žmonės per „gėrybes“ nebeišbrenda. Besiaiškindami kaimo problemas, ieškodami taršos židinių, link kanalizacijos šulinio nuvestame kanalėlyje pastebėjome plūduriuojančią vos gyvą žuvį. I. Latakaitė išgelbėjo jai gyvybę – nunešė ir paleido į kanalą.