
Savaitgalį plungiškiai ir miesto svečiai turėjo puikią progą beveik dvi valandas praleisti žemaičių kalbos, dainų ir šokių apsuptyje. Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“ (vadovė Dalia Stasikėlienė), švęsdamas savo gražią 30 metų sukaktį, žiūrovams padovanojo koncertą „Aš išdainavau vėsas dainelės“.
Dar prieš į sceną žengiant „Gondingos“ nariams, didžiuliame ekrane demonstruojamos ansamblio veiklos akimirkos daugelį grąžino į tuos laikus, kai vis garsiau buvo prabylama apie Lietuvos nepriklausomybės atgavimą. O 1992 metais sukurtame mėgėjiškame įraše kalbama, kad 1988-ųjų pavasarį, perskaitę tuometiniame Plungės rajono laikraštyje „Kibirkštis“ išspausdintą skelbimą, kviečiantį dalyvauti folkloro ansamblyje, į pirmus susitikimus Plungės viešojoje bibliotekoje rinkosi liaudies kūryba besidomintys plungiškiai. Susidomėjimą ir entuziazmą skatino tuometinės Lietuvos visuomenėje aktualios tautos atgimimo ir patriotizmo idėjos, poreikis įsilieti į tautinį judėjimą, žadinti tautos dvasią, prikelti tradicines kultūros vertybes. Na, o ansamblio veiklą diktavo laikotarpis: vakaronės po Sąjūdžio mitingų, dainos prie atidengiamų koplytstulpių, entuziastingai atkuriamos kalendorinės šventės, folkloro rinkimas ir užrašinėjimas Plungės krašte.
Kiek vėliau gyvenimas iš ansamblio pareikalavo profesionalumo, mobilumo, gebėjimo greitai paruošti koncertines programas. Tam reikėjo dalyvių talentų ir meninių gebėjimų.
Aušra Vaškienė, Kęstutis Vaitkus, Sandra Rupeikienė, Antanas Šalvis, Egidija Kliauzienė, Sigitas Stasikėlis, D. Stasikėlienė „Gondingos“ veikloje dalyvauja nuo pirmųjų gyvavimo dienų. Daugiau nei 25 metus – Jūratė Šalvienė, Algirdas Kliauza, Rasa Šilienė, Virgina Beniušienė, Eugenijus Barniškis. Daugiau kaip 15 metų – Asta Žebrauskienė, Rita Barniškienė, Asta ir Rimantas Vyšniauskai, Rūta Meškauskienė. Dešimtmetį „Gondingoje“ dainuoja, šoka, muzikuoja Jolanta Remeikienė, Vilma ir Arnoldas Razgai, Jūratė Zubienė. Na, o Aušrai Zubytei jubiliejinis koncertas – debiutinis.
Bėgant laikui, kūrėsi kolektyvo narių šeimos, gimė ir augo vaikai, o be jų šurmulio „Gondingos“ repeticijos tapo neįsivaizduojamos.
Ne kartą ansamblio vadovė yra kalbėjusi, jog „Gondinga“ – tarsi viena šeima. O šeimyniškos bendruomenės tradicijas brangino, plėtojo ir puoselėjo J. ir A. Šalvių, E. ir A. Kliauzų, R. ir E. Barniškių, A. ir R. Vyšniauskų, Dainos ir Vytauto Gedrimų, Laimos ir Tomo Danilevičių, V. ir A. Razgų, Rūtos ir Gintaro Meškauskų, D. ir S. Stasikėlių šeimos. A. Vaškienė, S. Rupeikienė, A. Žebrauskienė, R. Šilienė, V. Beniušienė, Nerija Paplauskienė kolektyvą lankė su dukromis.
Ansamblis per savo gyvavimo laiką paruošė daugybę žemaitiškų koncertinių programų, įgyvendino ne vieną etnokultūros projektą. O kur dar įrašai Lietuvos nacionaliniame radijuje ir televizijoje, išleistos garso kasetės, kompaktinės plokštelės. Visa tai liks ateinančioms kartoms. Parengtos teminės programos „Tai gražus, gražus rūtų darželis“, „Užgavėnių pasaka“, „Žemaitiškos krikštynos“, „Apryliaus špuosā“, „Iš šoblelės tek saulelė“ tarsi laiko mašina kiekvieną nukėlė į senuosius laikus, leido ne tik pamatyti, bet ir pajausti ano meto dvasią.
Per trisdešimt metų „Gondinga“ dalyvavo įvairiuose festivaliuose, konkursuose, kituose renginiuose ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje: Vokietijoje, Prancūzijoje, Turkijoje, Latvijoje, Estijoje, Austrijoje, Švedijoje, Čekijoje, Tenerifės saloje (Ispanija), Italijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Katalonijos sostinėje Barselonoje, Vengrijoje, Bulgarijoje.
Būtent šios kelionės ir užsimezgę draugiški ryšiai su kitų šalių kolektyvais paskatino „Gondingą“ organizuoti tarptautinius folkloro festivalius Plungėje. Tad nuo 1996-ųjų kartu su Plungės kultūros centru savo miesto žmonėms ansamblis jau padovanojo dvylika festivalių „Saulelė raudona“.
„Gondinga“ dainomis ir šokiais garsina ne tik savo miestą, bet ir Lietuvą. 2005 m. festivalyje Švedijoje ansamblis tapo konkurso diplomantu, 2013 m. Lietuvos kaimo muzikantų kapelijų festivalyje-varžytuvėse „Ant rubežiaus“ Šiauliuose pelnė šauniausio kolektyvo nominaciją. 2016 m. ilgametę ansamblio veiklą įvertino Žemaitijos regioninė etninės kultūros globos taryba – „Gondingą“ išrinko vienu labiausiai Žemaitijos etnokultūrą puoselėjančiu kolektyvu.
Tie patys atlikėjai yra ir dainininkai, ir šokėjai, o kai kurie iš jų groja senoviniais muzikos instrumentais.
Ansamblio vadovė neslėpė, kad ši šventė – emocijų kupina diena, balansuojanti tarp džiaugsmo ir ašarų. „2018 metai – ypatingi. Švenčiame valstybės atkūrimo 100-metį. Šie žmonės, stovintys scenoje, – tikri lietuviai, ėję ir kūrę, dirbę Lietuvai, neišsivažinėję laimės ieškoti svetur, auginę vaikus. Tai patys nuostabiausi žmonės. Turėjau laimės su jais dirbti, draugauti 30 metų ir tapti viena šeima“, – kalbėjo D. Stasikėlienė.
Kiekvienam kolektyvo nariui vadovė įteikė padėkos raštus tik su jam skirta nominacija.
„Kultūros centras įdomus ir gražus tiek, kiek jame yra kolektyvų. Jūs esate pagrindas, iš kurio gali mokytis tikros žemaitiškos dainos, girdėti tikrą istoriją“, – linkėdamas ansambliui tolesnio kūrybinio polėkio akcentavo Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis.
Padėkos raštais už tradicijų puoselėjimą „Gondingos“ narius apdovanojo, dar ilgų ir gražių gyvavimo metų linkėjo meras Audrius Klišonis, Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotoja Vida Saukalienė, Savivaldybės tarybos narė Asta Beierle Eigirdienė, Seimo narys Jurgis Razma.
O nenutrūkstanti gerbėjų, draugų, bendraminčių eilė bylojo, kad ansamblis savo pasirodymais užkariavo ne vieną širdį.