Trečiadienį Savivaldybėje surengtas pasitarimas, kurio pagrindinė tema – vandentvarka. Šiuo klausimu kalbėjo UAB „Plungės vandenys“ direktorius Antanas Borumas, Aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė, Savivaldybės ekologė Asta Beierle Eigirdienė ir kiti. Didžiausia bėda – ir miesto, ir kaimo gyventojai vangiai jungiasi prie centralizuotų vandentiekio ir nuotekų valymo tinklų.
Pasak UAB „Plungės vandenys“ direktoriaus A. Borumo, vykdant vandentvarkos projektus, ir atskirose miesto dalyse, ir dalyje kaimų buvo nutiestas vandentiekis, kanalizacija, pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Atrodo, žmonės džiaugtis turėtų, kad pagaliau galės naudotis tokiais patogumais. Deja, deja… Norą jungtis prie centralizuotų tinklų pareiškia vos vienas kitas gyventojas. Kiti ir toliau semia vandenį iš šulinio, o nuotekas leidžia į rezervuarą, lietaus kanalizaciją, artimiausią kanalą ar upelį.
Anot A. Borumo, netrukus bus pradėtas antrasis vandentvarkos projekto etapas, rengiama paraiška ir trečiajam. Tačiau, jeigu gyventojai ir toliau bus tokie vangūs, iš tų projektų nebus jokios naudos – pinigai bus sukišti į žemę, o nuotekos, kaip ir iki šiol, terš aplinką.
Beje, trečiojo etapo, kuris turėtų būti įvykdytas iki 2013-ųjų, metu vandentiekio ir nuotekų tinklai bus nutiesti Kuliuose, Alsėdžiuose, Šateikiuose, Žemaičių Kalvarijoje, Plateliuose, tiksliau – dalyje šių gyvenviečių gatvelių.
A. Borumui pritarė ir Aplinkos apsaugos agentūros vedėja I. Latakaitė. Anot jos, gyventojų abejingumas – didelė bėda, su kuria, panašu, reikės pradėti rimtai kovoti. Pasak aplinkosaugininkės, jei įrengti centralizuoti tinklai, gyventojai privalo prie jų jungtis, nes, bet kur nuleidinėdami nuotekas, jie daro žalą aplinkai.
„Su ekologe jau tikrinome Babrungo gyvenvietės gyventojus. Perspėjom, paraginom. Pažadu, jog ir dar kartą patikrinsim. Jei rasim, kad dar neprisijungę prie tinklų ir tebeteršia aplinką, skirsim maksimalias baudas ir dar žurnalistus pas tokius nusivešim“, – griežtai kalbėjo I. Latakaitė.
Pasak aplinkosaugininkės, gal sudėtingiau įkalbėti vyresnius žmones – daugelis jų nenori jokių patogumų, juolab kad tai kainuoja. Tačiau jauniems žmonėms prisijungti prie tinklų tiesiog privaloma.
Kita pasitarimo metu gvildenta tema – ekologės A. Beierle Eigirdienės rengiamas projektas, kurio tikslas – išvalyti vadinamąją Plungės jūrą. Anot ekologės, jau atlikti tyrimai, kurie rodo, jog minėtojo vandens telkinio dumble ypač daug naftos produktų. Jų kiekis kai kuriose vietose 17, 30 ir net 55 kartus viršija leistiną normą. Užterščiausios vietos – ties vadinamąja pumpine. Einant tolyn, užterštumas mažėja, na, o už irklavimo bazės jau ir maudytis galima. Sunkiųjų metalų normos, laimei, neviršytos.
Taigi Plungės jūrą ruošiamasi išvalyti ir sutvarkyti. Tačiau prieš tai reikia atlikti dar vieną grandiozinį darbą – pasirūpinti, kad į Babrungą ir Plungės jūrą nebepatektų teršalai, kad gyventojai į vandenį nebeleistų nuotekų. O tai reiškia, jog visi, gyvenantieji aplink vandens telkinius ir neprisijungę prie nuotekų tinklų, taip pat bus tikrinami.
„Ieškosim, bausim, nebeleisim, kad būtų teršiami Babrungas ir Plungės jūra. Reikalausim, kad nuotekoms būtų bent jau išsėmimo duobės, o ne nutekėjimai įrengti“, – sakė A. Beierle Eigirdienė. Pasak ekologės, vykdyti projektą – valyti telkinį – nėra prasmės, kol aplinkiniai gyventojai nesusitvarkys savo nuotekų – kam valyti, jei jis vėl bus užterštas. Todėl viskas bus daroma iš eilės – gyventojai bus priversti susitvarkyti kanalizaciją, o tada, panaikinus taršos šaltinį, ir Plungės jūrą jau galima išvalyti.
Anot I. Latakaitės, Plungės jūra jau panašėja į nebegyvą Narvilo ežerą ar tvenkinį Palankės gatvėje. Mat joje taip pat jau yra vietų, kuriose nebevyksta savaiminis išsivalymas. Ir taip yra dėl teršalų pertekliaus – vanduo jo nebeįveikia. Taigi, norint, kad Plungės jūra nevirstų negyvėle, reikia suskubti ją tvarkyti.
