Jau tradicija tapo prieš Plungės miesto šventę išrinkti gražiausias sodybas, puikiai aplinką besitvarkančias įmones, daugiabučių namų bendrijas. Ne išimtis – ir šie metai: gegužės pabaigoje komisija išriedėjo į gražiausiųjų žvalgytuves.
Kiekvieno konkurso metu renkant ir svarstant, ką apdovanoti, reikalinga komisija. Šiais metais jai pirmininkavo Plungės rajono savivaldybės Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja – vyr. architektė Kristina Krikštanaitė, jai padėjo to paties skyriaus vyr. specialistas Tomas Jocys, miesto seniūnas Gintaras Domarkas, mero patarėja Daina Martišienė, na, ir, žinoma, žiniasklaidos atstovas.
Ne iškart pavyko rasti tuos, kurie tvarko ir puoselėja aplinką. Teko po miestą važinėti ne vieną dieną. Taigi tiems, kurie mano, kad jau iš anksto nuspręsta, kur vykti ir ką apdovanoti, ranką prie širdies pridėjusi galiu pasakyti, kad taip nėra.
Nelengva užduotis teko komisijai, oi, nelengva. Nuvažiuota ne viena dešimtis kilometrų. Turėjo komisija kur akis paganyti nuvykusi į Varpo ir Noriškių gatves. J. Biliūno gatvėje taip pat ne kartą girdėjome: „Kaip gražu!“ Sukilėlių, Liepų, Šaltinio gatvės – irgi ne išimtis.
Aplankiusi daugiabučių namų bendrijas, komisija stebėjosi, kaip grupė žmonių vieningai supranta būtinybę tvarkytis. Nors bendrijos savo teritoriją puošia kitaip, kiekviena – savotiškai graži. Juk ne veltui sakoma, kad dėl skonio nesiginčijama. Štai Lentpjūvės gatvėje įsikūrusieji labiau mėgsta gėles, Stoties gatvėje puošia kukliau, o J. Tumo Vaižganto gatvėje – irgi kuklu, bet gražu.
Nors laikomasi auksinės taisyklės – nebevertinti ankstesnių metų prizininkų, rinktis komisijai tikrai buvo iš ko. Bet, tiesą sakant, smalsumas darė savo: važiuodami pro šalį, norėjome įsitikinti, ar apdovanojimą gavę šeimininkai neužmigo ant laurų.
Kad būtų lygybė, komisijos nariai dėmesį kreipė ne tik į aplinkos grožį, bet ir tai, kokia architektūra. Žinoma, kad vertinimas būtų sąžiningas, reikėjo atsižvelgti, kokio dydžio sklype yra namas, kuriais metais jis statytas. Juk sutiksite, kad vienokį vaizdą galima pamatyti naujos statybos namų rajone, kur sklypo dydis leidžia šeimininko fantazijai lietis laisvai, ir visai kitoks vaizdas – prie namelio, kuris stovi šešių arų sklypelyje.
Džiugu, kad vis daugiau žmonių skiria laiko ir lėšų savo namų aplinkai tvarkyti. Bet tenka ir apgailestauti, kad nemažai namų paslėpta už aukštų nepermatomų tvorų, o ant vartelių puikuojasi įspėjimas apie piktą šunį. Tada ir nežinai, kas už tų vartų, be pikto šuns, slepiasi: gal akinamas grožis, o gal tik šiukšlių krūva? K. Krikštanaitė sakė, kad šiuolaikiniai žmonės grožį turbūt kuria tik sau, todėl viską ir slepia nuo pašalinių akių.
Ne kartą teko girdėti sakant, kad aplinka puošiama ne dėl apdovanojimų ar garbės. Tai gal nereikėtų kuklintis ir slėpti grožio – tegul pasidžiaugia ir kiti. Juk tai nieko nekainuoja, o kuo daugiau besišypsančiųjų, tuo geriau ir aplinkiniams.
Taigi komisijai liko tik nuspręsti, ką iš visos gausybės grožio puoselėtojų išrinkti pačiu verčiausiu apdovanojimo. Kaip ir ankstesniais metais, laimėtojus žadama paskelbti ir apdovanoti miesto šventės metu.
