Greitąją šauksimės jau ne per Šiaulius, o per Panevėžį. Veltui, bet ar patikima?

Plungės rajono greitoji medicinos pagalba (GMP) prieš septynerius metus pagal iš aukščiau nuleistą nurodymą atsisakė savo dispečerinės ir nuo tada naudojosi Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties dispečerių paslaugomis. Tai reiškia, kad norėdami prisišaukti greitąją mes skambiname į Šiaulius, o šie iškvietimą perduoda Plungės GMP. Tuomet paslauga perleista gavus Plungės rajono savivaldybės tarybos palaiminimą ir su Šiaulių GMP stotimi pasirašius sutartį. Nors didelių problemų su šiauliškiais nebuvo, jų paslaugų nutarta atsisakyti, o nuo lapkričio 1-osios jas jau teiks Panevėžio miesto GMP stotis. Dėl ko šios permainos? Ar naujoji sutartis teisėta? Ar dėl to nenukentės gyventojai, kuriems bus reikalinga skubi medikų pagalba?

Motyvas – išlaidos
Atsakymų į šiuos Savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininko Gintaro Bagužio iškeltus klausimus ieškojo ne tik plungiškiai politikai – į nuotolinį komiteto posėdį įsitraukė, kaip pajuokauta, kone visa Lietuva. Reikalas aktualus buvo Plungės rajono GMP dalininkės Rietavo savivaldybės politikams, posėdyje dalyvavo ir Plungės, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės GMP stočių, Šiaulių teritorinės ligonių kasos (TLK) vadovai.
Pirmoji apie permainas pasisakė Plungės rajono GMP direktorė Rasa Mončienė. Pasak jos, 2013-aisiais
visos mažosios GMP stotys neteko savo dispečerinių ir turėjo naudotis didžiųjų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio – GMP stočių dispečerių paslaugomis. Tuomet Plungė sutartį sudarė su Šiauliais. Sutartis galiojo iki 2016-ųjų pabaigos, tačiau paslaugomis naudojamasi iki pat šiol, o susitarimo pratęsti esą nereikėjo.
Anot R. Mončienės, Šiaulių GMP stoties dispečerinės paslaugos – labai brangios. Mat ši stotis (kaip ir Vilniaus, Kauno, Klaipėdos) duomenų perdavimo ryšio paslaugas perka iš privataus teikėjo. O tai Plungei atsieina 23 tūkst. eurų per metus. Panevėžio miesto GMP stotis naudojasi Bendrojo pagalbos centro (BPC) ryšiais, tad jai vienintelei iš visų duomenų perdavimas nekainuoja.
Taigi vienas iš motyvų atsisakyti Šiaulių GMP stoties dispečerių paslaugų – tie 23 tūkst. eurų. Kitas motyvas – esą prieš keletą mėnesių buvo kilę problemų dėl duomenų perdavimo. R. Mončienės teigimu, Šiaulių GMP stotis tuomet problemos spręsti nesiėmė, o jų atsakymas buvęs toks: viskas priklauso nuo privataus ryšio paslaugų teikėjo.
Panašu į sabotažą?
Šiaulių GMP stoties direktorė Eugenija Kukaitienė minėjo tik rugsėjo pabaigoje sužinojusi, kad Plungės rajono GMP juos keičia į Panevėžį. „Bet mes daug investavome į automobilius, į įrangą. Be to, Plungėje esame įsteigę savo klasterinę brigadą, kuri per metus pasirūpino 1 410 pacientų ir nuvažiavo 47 tūkstančius kilometrų. Turėjo vežti tik sunkiausius – kuriems insultas, infarktas, sunkios traumos, bet kai reikėdavo, pagelbėdavo ir kitais atvejais. Ar tai kas nors skaičiuoja? Dabar Plungė liks be šios brigados, jų pajėgos sumažės, o mums tuos žmones teks atleisti“, –
situaciją dėstė E. Kukaitienė.
Įstaigos vadovė ragino atkreipti dėmesį ir į tai, kad paslaugos iš vienų rankų į kitas pereis lapkričio 1-ąją, šventinę naktį. Tad kas gali garantuoti, kad perdavimas bus sklandus ir kad plungiškiai bei rietaviškiai tikrai susisieks su medikais? „Visi mes laukiame to nemokamo ryšio, – akcentavo E. Kukaitienė. – Ir jis bus. O jūsų priekaištai dėl sutrikusio duomenų perdavimo – tikrai ne mums. Po tų sutrikimų mus tikrino visi, kas tik galėjo, bet mūsų kaltės neįžvelgė.“
E. Kukaitienė sakė nesuprantanti, kaip taip gali būti, kad Telšių apskrities merai susėdo ir sutarė Šiaulius keisti į Panevėžį. „Negi nebereikia nei savivaldybių tarybų sprendimo, nei Šiaulių teritorinės ligonių kasos pritarimo? Žinoma, mes nei verksime, nei bankrutuosime, bet tai panašu į sabotažą“, –
reziumavo vadovė.
Šiaulių GMP stoties direktorei iš dalies pritarė ir Šiaulių TLK laikinoji vadovė Dalia Miniauskienė. Anot jos, situacija tikrai kelia nerimą, nes viskas padaryta už nugarų. Pirmiausia – profesionalios diskusijos, tada – Savivaldybės tarybos sprendimas, o galiausiai – nauja sutartis. „Finansinių išteklių taupymas suprantamas, bet būtina viską gerai pasverti. Skubėti čia nereikia“, – mintimis dalijosi TLK atstovė.
Perjungimo esą nepajus
„Jokio skubotumo čia nebuvo, – tikino Panevėžio miesto GMP stoties direktorė Rūta Ramoškienė. – Prašymą perimti dispečeriavimą gavome liepos mėnesį. Per tą laiką viską suderinome su BPC, o tada atsakėme, kad paslaugą galime teikti nuo lapkričio 1 dienos.“ R. Ramoškienės tikinimu, nei plungiškiai ir rietaviškiai pacientai, nei Plungės rajono GMP darbuotojai net nepajus, kada įvyks tas perjungimas. Ir jokių problemų dėl to esą nekils, nes ryšių tiekėjai tam būna iš anksto pasiruošę.
Panevėžio miesto GMP stoties direktorė dar akcentavo tai, kad jie teiksią tik dispečerinės paslaugą, kuri su klasteriu nesusijusi: „Domėjausi tuo, man buvo atsakyta, kad Šiauliai, jei tik nori, Plungėje gali palikti savo klasterinę brigadą. Jei ne, šią paslaugą teiks Klaipėda, nes Plungė priskirta būtent Klaipėdai.“
Ar sutartis teisėta?
Komiteto pirmininko G. Bagužio paklausta, ką Plungei pažadėjo Panevėžys, R. Mončienė atsakė, kad į visus automobilius bus įmontuota nauja navigacinė sistema, o duomenų perdavimo ryšys būsiąs labai geras, be to, nemokamas. G. Bagužį domino ir kokia kitų komiteto narių nuomonė šiuo klausimu. Irena Taučienė, Tadas Šetkauskis ir Vida Tamkevičienė pasisakė už paslaugos perdavimą Panevėžiui. Vaidotas Skierus ir Raimondas Doviltis manė, kad viskas pernelyg skubota ir daug neaiškumų dėl klasterinės brigados, sumažėjusių pajėgų ir kt.
Komiteto pirmininkas kreipėsi ir į merą Audrių Klišonį: „Kodėl viskas padaryta už nugaros? Kodėl nederinta nei su Sveikatos ir socialinės apsaugos komitetu, nei su taryba?“ A. Klišonio teigimu, jau seniai kalbėta, kad Plungės rajono GMP neracionaliai naudoja lėšas, kad nepamatuotai daug išleidžia ryšio paslaugoms. „Taigi ieškojome galimybių sutaupyti. Ir radome. Žinau, kad R. Mončienė sulaukė ir spaudimo, ir grasinimų. Bet kodėl turėtume tai stabdyti? Ar čia kokie korupciniai susitarimai kažkam mokėti už tai, už ką kiti nemoka?“ – kalbėjo meras. Jam pritarė ir Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, sakydamas, kad šioje situacijoje viskas aišku ir jokių abejonių nekyla.
Dėl Savivaldybės tarybos sprendimo šiuo klausimu A. Klišonis tikino: „Tarybos pritarimas sutarčiai sudaryti nereikalingas. Tai sprendžia pati įstaiga. Taryba turi tik panaikinti 2013 metais priimtą sprendimą, kuriuo dispečerinės paslaugas perdavė Šiauliams.“ Tiesa, Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Česnauskas kalbėjo kiek kitaip: „Mūsų juristas Vytautas Tumas kreipėsi į Vyriausybę ir išsiaiškino, kad šioje situacijoje yra įstatymų prieštara. Taigi viskas bus aišku tada, kai bus gautas atsakymas iš aukščiau.“
„Noriu matyti raštišką teisininkų patvirtinimą, kad rugsėjo mėnesį tarp Plungės ir Šiaulių GMP sudaryta sutartis yra teisėta. Gal iki tarybos toks bus?“ – reziumavo G. Bagužis.
Beje, šiame posėdyje komiteto nariams nebuvo atskleistas svarbus faktas: išvakarėse vyko Plungės rajono GMP darbuotojų visuotinis susirinkimas, jo metu pasisakyta prieš sutartį su Panevėžiu. O gal darbuotojų nuomonė nėra svarbi?