Tiesa – tai tikrovės atspindys žmogaus sąmonėje, o kiekvienas mąstantis individas tikrovę vertina skirtingai. Tik tai suvokusi nustojau įrodinėti savo tiesą, bandydama „paprotinti“ žmones, kurie tam tikrus įvykius priima ir mato kitaip nei aš.
Prisipažinsiu – ne visada tai padaryti yra lengva. Išklausyti ir gerbti kito žmogaus nuomonę, kai ji visiškai priešinga tavajai, – išbandymas. Neseniai jį patyriau su pažįstama įsitraukusi į pokalbį apie plačiai ir garsiai nuskambėjusią Seimo nario Petro Gražulio meilės istoriją.
Mano pašnekovė piktinosi jauna moterimi, kuri neva iš savanaudiškų paskatų suviliojo pagyvenusį turtingą politiką ir pagimdė jam vaiką prieš jo valią. „Griūk negyvas!“ – negalėjau patikėti, ką išgirdusi.
„Šešiasdešimtmetis vyras, kuriam „labai patinka jaunos moterys“, turi žinoti, iš kur atsiranda vaikai ir kokias apsaugos priemones reikia naudoti, kad taip neatsitiktų. Pasielgus neatsakingai reikėtų vyriškai prisiimti atsakomybę už pradėtą gyvybę. O politikas viešai ašaroja. Krokodilo ašaros – tikra gėda Seimui. Juk politiko istorija apnuogino tiesą, kad įstatymai parlamente priimami masėms, o išrinktiesiems galioja tik sava sąžinė. Ar gali Seimas, kuriame dirba panašūs „gražuliai“, spręsti abortų draudimo ar legalizavimo klausimą, ieškoti galimybių priversti neatsakingus tėvus rūpintis savo vaikais? Neturėtų!“ – taip šią situaciją atspindi mano smegenys.
O parlamentarų nuomonė visai kitokia: užvakar P. Gražulis paskirtas į Seimo Žmogaus teisių komitetą.
Turbūt nė viena partija, atėjusi į Seimą, neatsinešė tiek savo tiesų kaip Ramūno Karbauskio vadovaujama Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Keisdami įstatymus įvairiuose šalies ūkio segmentuose, valdantieji bando sukurti savo įsivaizduojamą Lietuvą. Šalį, kurioje vaikai valgys tik sveiką maistą, ligoniai išgis vartodami pigiausius vaistus, žmonės negers alkoholio ir nerūkys tabako gaminių, o spauda nekiš nosies ten, kur nepriklauso… Gal kai kurie jų tikslai ir nėra blogi, tačiau demokratinėje valstybėje būtina atsižvelgti ir į gyventojų norus, o ne primesti jiems savas tiesas. Draudimais nieko nelaimėsi – varžomas žmogus jaučia poreikį priešintis. Ir kaži ar į tėviškę, kurioje bandoma žmogaus gyvenimą įsprausti į storus rėmus, grįš gyventi emigrantai.
Vis dėlto Seimo pritarimas Vyriausybės siūlymui suteikti subsidijas pirmą būstą regionuose perkančioms ar statyti norinčioms jaunoms šeimoms nevertinant jų pajamų teikia vilties, kad regionai gali atgyti.
Ministerija praneša, kad norinčiųjų paramos įsigyjant ar statant būstą daugėja šimtais. Pateikta jau daugiau kaip tūkstantis prašymų skirti subsidiją. Šioms finansinėms paskatoms šiemet numatyta 2 mln. eurų, o kitus trejus metus – po 4 mln. eurų.
