Ko gero, nieko nenustebinsime ta žinia, jog mieste žvyruotų gatvių pakankamai. Tačiau jomis bent porą kartų metuose pravažiuoja greideris. Bet pasirodo, kad yra ir tokių Dievo, o gal ir valdininkų, užmirštų kampelių, kur servitutinė gatvė, palijus didesniam lietui, virsta neišvažiuojama ir neišbrendama klampyne. Nuo pakalnėn tekančio vandens ir gyvenamojo namo kiemas virsta purvynu. Neįtikėtina? Bet akivaizdu.
Su tokiomis problemomis į „Plungės“ redakciją kreipėsi Birutės g. 71-ojo namo gyventojai. Turime pasakyti, kad gatve naudojasi minėtojo namo gyventojai, dar vieno privataus gyvenamojo namo savininkai, garažų bendrijos nariai. Prieš kurį laiką veiklą vykdė ir uždaroji akcinė bendrovė „V. Padagas ir Ko“.
„Kol įmonė veikė, kelias buvo dar baisesnis. Bet ar įmonė užsisakydavo, ar pati dar retsykiais tą gatvę palygindavo. Įmonės nebėra ir greiderio neliko. Kiek ėjome, kiek prašėme, niekam mes neįdomūs“, – telefonu pasakojo namo gyventojai. Pasak jų, dar prieš kurį laiką, kai seniūnijai vadovavo Gintaras Domarkas, esą buvo kalbos, kad jų gatvė bus išasfaltuota, bus ir pėsčiųjų takai, bet… visos kalbos ištirpo kaip pernykštis sniegas.
Birželio mėnesį Plungės rajono savivaldybės taryba patvirtino naują prioritetinių gatvių sąrašą. Pažvelgę į jį matome, kad ši gatvės atšaka yra 27 vietoje. Tad, matyt, gyventojams teks apsišarvuoti kantrybe ir dar ilgai ir nuobodžiai laukti. Tiesa, yra galimybė prisidėti savų lėšų ir pralįsti be eilės, bet… Žinant, kad gatve realiai naudosis tik nedidelė dalis gyventojų, gal kokį verslą garažų bendrijoje plėtojantys asmenys, maža tikimybė, jog kas nors iš jų norės mokėti milžiniškus pinigus.
Kitas Birutės g. 71-ojo namo gyventojų skaudulys – kiemas. Kaip ir minėta, namas stovi šiokioje tokioje nuokalnėje, tad vanduo iš gatvės teka į kiemą. Kaip pasakojo ponia Edita, jų namą administruoja savivaldybės įmonė „Plungės būstas“. „Esam kalbėję su namo administratore dėl kiemo tvarkymo, ji liepia kreiptis į seniūniją. Skambinam seniūnei, ji siunčia atgal į „Plungės būstą“. Taip ir siuntinėja vieni pas kitus, o mes kenčiam. Mokam mokesčius, o pagalbos jokios“, – kalbėjo moteris.
Ieškodami atsakymų kreipėmės į laikinai „Plungės būsto“ direktoriaus pareigas einančią Astą Rimkuvienę. Ji patvirtino, jog gyventojai dėl kiemo tvarkymo buvo kreipęsi telefonu ir sulaukė paaiškinimo, kad reikia pradėti nuo kadastrinių matavimų, o tada organizuoti kiemo remontą. „Pagal preliminarius matavimus tik nedidelė dalis kiemo priklauso namui. Tuo tikslu ir patarėme gyventojams pasidaryti kadastrinius matavimus, kad būtų nustatytos tikslios sklypo ribos“, – rašė „Plungei“ A. Rimkuvienė.
Tada kyla klausimas, o kas turėtų tuos matavimus organizuoti ir už atliktą darbą mokėti? „Turiu pasakyti, kad daugiabučių namų administratorius savo nuostatuose neapibrėžia, o ir pavyzdiniuose nuostatuose to nėra, iš kokios eilutės reikėtų apmokėti žemės matavimo darbus. Vadinasi, tai turėtų būti kaip atskiras mokėjimas iš gyventojų lėšų“, – trumpai paaiškino Plungės rajono savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus vyr. specialistas Kazys Milierius. Pasak jo, užsakyti kadastrinius matavimus turėtų „Plungės būstas“, tačiau iniciatyvą turėtų parodyti žmonės. Pakanka surinkti daugumos parašus, raštu išsakyti savo skaudulius ir prašyti surengti susirinkimą, kur būtų svarstomas kadastrinių matavimų klausimas. Tiesa, kaip sakė specialistas, net ir atlikus kadastrinius matavimus, kiemo tvarkymo darbai iš kaupiamųjų lėšų negalėtų būti apmokami, mat jos skirtos pastato bendrųjų patalpų remontui ir pan., tad vienokiu ar kitokiu būdu dėl savo patogumo gyventojams tektų tuštinti savo piniginę.
Tiesa, yra būdų, kaip darbus atlikti su Savivaldybės prisidėjimu, bet ir tai reiškia, jog savų lėšų tikrai reikės.
Taigi šioje situacijoje belieka kentėti arba susivienyti ir ieškoti išeities, tai yra, kaip sakė ponia Edita, kurti bendriją ir patiems tvarkytis.
