Tverų miestelyje švenčiamos tradicinės šventės ir kuriamos savos tradicijos. Vienus renginius organizuoja kultūros namai, kitus – bendruomenė ar seniūnija, o prireikus ir visi drauge suremia pečius.
Daug rankų didelę naštą pakelia, daug galvų įdomių minčių pasiūlo. Tverų seniūnijoje gyvena nemažai aktyvių žmonių, todėl bendruomenei nepritrūksta naujų lyderių. Nuo 2014 metų jai vadovauja Aurimas Puidokas. Perėmęs iš savo pirmtako Juozo Rekašiaus stiprios, susiklausiusios bendruomenės vairą, Aurimas tvirtai laiko jį savo rankose, mat patirties įgijo dirbdamas šios organizacijos valdyboje.
Kalbėdamas apie šventes, suteikiančias naujų spalvų gyventojų kasdienybei, A. Puidokas džiaugėsi, kad jų organizavimas stiprina bendruomeniškumą, sutelkia visus komandiniam darbui. Kraštiečių sueiga – didžiausia miestelio šventė, trunkanti net kelias dienas. Programa turininga, tad kiekvienas gali rasti sau tinkančią pramogą: sportininkai dalyvauja varžybose, muzikos mėgėjai klausosi kolektyvų koncertų, esami ir tėviškėn suvažiavę buvę tveriškiai mėgaujasi kraštiečių pasibuvimu, grožisi parodomis, dalyvauja Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo atlaiduose. Renginyje prisimenama krašto istorija, o 2016-ieji Tverams neeiliniai – paminėtas 765 metų jubiliejus. Ruošiantis sueigai pluša visas miestelis: kultūros namai, sporto klubas, Bažnyčia, mokykla, bendruomenės aktyvas, seniūnija. Bendras darbo vaisius nenuvilia – ne paslaptis, kad senovės žemaičių sostinės šventės laukia ne tik šios seniūnijos, bet ir visos savivaldybės gyventojai. Ir svarbiausia, kad tikrai visiems čia vietos užtenka.
Kaip sakė bendruomenės pirmininkas A. Puidokas, Tveruose buvo beužgimstanti dar viena puiki tradicija – artojų varžybos. Vietos verslininkų organizuojamas renginys vyko keturias vasaras iš eilės ir buvo sulaukęs didžiulio populiarumo, deja, jubiliejinio – penktojo – karto šiemet nesulaukta.
Tveriškiai, kaip ir visi savo šalį mylintys lietuviai, pamini svarbias datas, švenčia valstybines šventes, prisideda prie prasmingų akcijų. „Nuostabus buvo jausmas, kai liepos 6-ąją miestelyje giedojome himną. Nusifilmavome ir medžiagą nusiuntėme į televiziją. Mus parodė per žinias – nors tik akimirką, tačiau buvome su visais“, – prisiminė tą dieną bendruomenės lyderis.
Kad miestelio gyvenimui galėtum suteikti kuo daugiau spalvų, būtina pasisemti idėjų, pasižvalgyti aplink, įvertinti, kaip gyvena kaimynai. Kelionės praturtina labiausiai, todėl tveriškiai mėgsta keliauti. Į ekskursiją jie susiruošia kasmet. Šiemet žvalgėsi po kaimyninę Latviją. Apžiūrėjo Saldaus miestelį, aplankė kurortinę Jūrmalą, grožėjosi sostine Ryga. Vasarą keletas tveriškių dalyvavo Savivaldybės organizuotoje išvykoje į festivalį Naisiuose ir iš ten grįžo kupini gražių įspūdžių, pasisėmę geros patirties.
Keliaujama ir mažesnėmis grupėmis. Tverų bendruomenės pirmininkas džiaugiasi ypač suaktyvėjusia kultūros namų veikla. Folkloro ansamblis ne tik po aplinkines seniūnijas, rajonus koncertuodamas važinėja. Liepos 28–rugpjūčio 1 dienomis jis lankėsi kaimyninės Lenkijos Silezijos regione. Tradiciniame muzikos festivalyje „Lato na ludowo“ kalnų apsuptame Železno miestelyje tveriškiai, pasipuošę tautiniais kostiumais, su pasididžiavimu pristatė Žemaitijos regiono dainas, atstovaudami ne tik savo miesteliui, bet ir visai Lietuvai. Išvykoje susirado draugų, kurie galbūt kitais metais atvažiuos į Lopaičiuose vykstantį tradicinės muzikos festivalį „Užsilėpsu aš ont kalna“.
Kultūros namų organizuojamas minėtasis renginys kasmet sulaukia vis daugiau kolektyvų. Jame, be tveriškių ir rietaviškių, šią vasarą dalyvavo folkloro muzikos puoselėtojai iš Klaipėdos miesto ir rajono kaimelių kultūros namų, buvo net iš sostinės Vilniaus atvykusių dainininkų ir muzikantų. Tokios šventės populiarina ne tik muzikos paveldą – jos garsina ir Tverų kraštą. Vis daugiau žmonių sužino apie šį Žemaitijos kampelį, aplanko Lopaičius, atsigaivina stebuklingojo šaltinio vandeniu, o grįžę apie čia patirtus pojūčius pasidalija su draugais.
Bendruomenės žmonės didžiuojasi gražiomis apylinkėmis, Tverų miestelio ir Lopaičių piliakalnio istorija ir patys mielai prisideda prie grožio kūrimo. Ne tik puoselėja savo sodybas, bet nebijo susitepti rankų talkininkaudami tvarkant piliakalnį ar kitas bendrojo naudojimo erdves.
Vietos gyventojai garsėja sportiškumu. Sporto klubas „Vykintas“ miestelyje organizuoja proginius stalo teniso, šaškių, šachmatų, šeimų krepšinio turnyrus, kuriuose noriai dalyvauja ne tik miestelėnai, bet ir sportininkai, komandos ar pavieniai žmonės iš kitų rajonų. Tveriškiai ir patys išbando jėgas įvairiose varžybose, kur puikiai atstovauja savo miesteliui.
Kraštas turtingas vandens telkinių, tad nenuostabu, kad čia yra nemažai žmonių, mėgstančių laisvalaikį leisti su meškere rankose. Dešimčiai metų bendruomenė iš valstybės išsinuomojo Tverų tvenkinį, kad galėtų organizuoti žvejybą ir pasirūpinti žuvies įveisimu, pakrančių valymu. Anot A. Puidoko, nuspręsta patiems būti savo tvenkinio šeimininkais. Dabar visi, kurie nori pameškerioti, turi nusipirkti leidimus, o surinktos lėšos bendruomenei lieka. Tveriškiai džiaugiasi tuo ir noriai įsigyja žvejo bilietus, nes žino – tie pinigai bus investuoti ten, kur reikia. Tikimasi, kad Tveruose meškerios ir iš kitur atvykusieji, o populiarinti šį vandens telkinį padeda bendruomenės rengiamos žvejų varžybos.
Tverus, matyt, gaubia ypatinga aura – šį kraštą mėgsta meno žmonės. Jau dešimt metų čia vyksta dailininkų pleneras, kurio dalyviai mielai bendrauja su bendruomene, surengia darbų parodą.
Gyventi gera ten, kur gyvena puikūs ir įdomūs žmonės. Tai, kad apylinkėse įsikūrė ne vienas naujakurys, sako, kad kraštas – svetingas. Tvirtai į senelių žemę šaknis baigia suleisti ir A. Puidokas. 2004 metais pradėjęs dirbti apylinkės inspektoriumi, kaunietis greitai čia pasijuto savas. Po kelerių metų į Žemaitiją parsivežė draugę Eveliną, ją vedė, o dabar šis kraštas – jųdviejų sūnaus Juliaus gimtinė.
