Sausio pabaigoje rajono politikai sprendė klausimą, ką daryti su 20 arų žemės sklypu, esančiu Plungėje, tarp Vytauto g. 6 ir 6A numeriais pažymėtų namų – atiduoti gyventojams ar paimti visuomenės poreikiams? Apie tai rašėme vasario 6 dienos numeryje, straipsnyje „Atimti, dovanoti ar ieškoti kompromiso?“. Aišku tik tiek, kad gyventojai teisūs norėdami tvarkytis savo gyvenamąją aplinką, bet, kad taip įvyktų, reikia suformuoti žemės sklypą. Čia ir kyla didžiausia problema – sklypo taip lengvai atiduoti nenorima. Argumentas – miesto centre trūkstant automobilių stovėjimo vietų užtvaru užtverti 20 arų plotą būtų per didelė prabanga. Tačiau gyventojų nuomonė kiek kitokia. Žmonių įsitikinimu, jų kiemo ir vietų automobiliams gyvybiškai reikia vienam Plungės verslininkui, kuris esą ir kiša pagalius į ratus. Į redakciją kreipėsi Vytauto g. 6 ir 6A namų gyventojams, besibaiminantiems likti be sklypo, atstovaujanti Lilijana Kiudelienė.
Neuždarius aikštelės, niekas nepasikeis
„Verslininkas visiems žinomas. Kiek gali būti neuždaryta aikštelė? Negalime parvažiuoti namo, negalime parsivežti kuro, baldų. Visą dieną kiemas pilnas automobilių. Pasiūlymas, esą ryte gyventojai išvažiuoja, vakare grįžta, reiškia, kad dieną neturiu teisės parvažiuoti į savo namus“, – pastabas žėrė vieno iš namų gyventoja Laimutė Galdikienė. „Visai neseniai kaimynė pritrūko malkų. Moteris dirbanti. Paskambino, kad malkos atvežamos. Moteris išsiprašė iš darbo, parbėgo. Mašina su malkomis neįvažiuoja į kiemą. Pastovėjo, apsisuko ir išvažiavo“, – žmonai antrino sutuoktinis.
Dėl formuojamo sklypo dydžio ir ar tame nėra korupcijos apraiškų kovo 1-ąją bandė aiškintis Plungės rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisija. Gyventojai kalbėjo, jog Antikorupcijos komisijos pirmininkas Robertas Endrikas kitam rajono laikraščiui pakomentavo, kad pagal įstatymu įtvirtintą metodiką dviem daugiabučiams priklausytų apie 15 arų žemės plotas. „Komisijos pirmininkas sakė, kad priklauso 14 automobilių stovėjimo vietų, bet yra ir pravažiuojamasis kelias prie namo Vytauto g. 8. Jie kiemo visai neturi, tad mašinas taip pat laiko mūsų namų teritorijoje. Vadinasi, tame plote turėtų būti ne 14, o 21 vieta. Kur turi vaikai žaisti – automobilių stovėjimo aikštelėje ar kieme?“ – dėstė žmonės.
Beje, apie tai, kad pagal bendruosius gatvių reikalavimus daugiabučiams privalo būti suteikta galimybė įsirengti vaikų žaidimo aikštelę, sausio pabaigoje kalbėjo ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėjas Tomas Jocys.
Sausio gale vykusių diskusijų metu didžiausią nerimą politikams kėlė ne paties sklypo dydis, o tai, kad gavę jį gyventojai pasistatys užtvarą ir ten nebegalės stovėti pašalinių žmonių automobiliai. „Jei aikštelės neuždarysime, turėsime sargą pastatyti, nes niekas nepasikeis – kaip statė mašinas, taip ir toliau statys“, – savo apsisprendimo uždaryti aikštelę neslėpė gyventojai.
„Ko lenda į mūsų kiemą?“
Reikia pažymėti, jog žibalo į ugnį įpylė ir daugiausiai nerimo ir įtarimų gyventojoms sukėlė verslininko Povilo Pociaus išsakyta mintis, kad, suformavus gyventojams priklausantį sklypą ar sklypus, reikėtų suformuoti ir 5 a sklypą ir jį palikti visuomenės poreikiams, t. y. automobilių stovėjimo aikštelei įrengti. Na, o jei nenorima rengti aikštelės, sklypą parduoti aukcione ir taip papildyti Savivaldybės biudžetą. Verslininko teigimu, miesto centre aras žemės kainuoja apie 30 000 eurų.
„Verslininkas sako, kaip galima atiduoti valstybinę žemę, reikia skelbti aukcioną, aro kaina 30 000 eurų… Bet jei jis nori pirkti, tegul perka aikštelę Vytauto g. 4, kuri nėra įteisinta, ten telpa 16 automobilių. Ko jis lenda į mūsų kiemą?“ – piktinosi žmonės.
„Labiausiai nerimą kelia vieno žmogaus ambicijos“
Pasak L. Kiudelienės, vienintelis P. Pocius išreiškė prieštaravimą dėl šio projekto, kuris pradėtas 2022 m., atsiradimo. Aikštelę Vytauto g. 4, kuri ir yra skirta visuomenės poreikiams, užima ne kas kitas, o verslininkui priklausančiame komercijos ir administracijos centre „Slėnis“ patalpas besinuomojantys asmenys.
„Visi rėkia, kad nėra kur žmonėms palikti automobilių atvažiavus susitvarkyti reikalų, nubėgti į vaistinę, polikliniką, galų gale, kad nueitų pas verslininką ir ką nors nusipirktų. Tai kieno automobiliai čia stovi nuo 8 iki 19 val. ir užima būtent Savivaldybės aikštelę, kuri skirta atvažiuoti ir išvažiuoti? O P. Pocius gyventojams sako: „Jūs skraidinkite malkas malūnsparniu ir gyventi galite tik kaip viešbutyje, t. y. ateiti pernakvoti.“ Nes jam gyvybiškai trūksta vietų. Jis labai aiškiai pasakė: „Aš apsiimu sutvarkyti visą šią aikštelę savo lėšomis ir Savivaldybei nieko nekainuos, tik neatiduokit gyventojams“, – kalbėjo dviem daugiabučiams namams atstovaujanti L. Kiudelienė. – Labiausiai nerimą kelia vieno žmogaus ambicijos, kenkiančios dviem dešimtims gyventojų. Visas pastatas išnuomotas ir žmonės nuo ryto iki vakaro neturi kur pastatyti savo automobilių, o aikštelėje, kuri padaryta visuomenės poreikiams, neturi stovėti nuomininkai. Mes taip pat norime, kad pas mus atvažiuotų klientai, apsipirktų… Kodėl prie jo valdomų pastatų prikabinti numeriukai, kas kur turi stovėti, o gyventojai negali net savo natūralių poreikių patenkinti, vaikai neturi aikštelės žaisti. Maži vaikučiai „nardo“ tarp automobilių, žmonės kaip viduramžiais akmenimis užsistatė, kad automobiliai neįvažiuotų į laiptus, neužstatytų įėjimo į rūsius. Dabartinė situacija trukdo atvažiuoti gaisrinei, greitajai medicinos pagalbai. Iki nelaimės vienas žingsnis. Čia – miesto centras ir čia reikia tvarkytis. Gal mes čia norime sodinti gėles, gal norime suoliukus pasistatyti? Kiek galima tokią netvarką laikyti? Architektas neprieštarautų ir netgi džiaugtųsi, seniūnė lygiai tą patį pasakė, jog nori, kad centras tvarkytųsi. Mes tai mielai tvarkytumėmės, bet ką tvarkyti? Vienas žmogus įkaitais laiko du daugiabučius namus.“
Gyventojai verslininką „plakė“ ir už neištesėtą pažadą po „Slėnio“ pastatu įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę. Kėlė klausimą, kokiais korupciniais keliais išdygo „Slėnis“, kas leido tokį „trilitrinį“ pastatyti senamiestyje, kas priėmė statybos darbus, jei pastatas apie 70 cm perlipo sklypo ribą.
Projektas – derinimo stadijos
Gyventojų nuogąstavimus, jog iš jų bus atimtas sklypas, perdavėme T. Jociui. Daug nesileisdamas į kalbas, architektas patikino, jog niekas nepasikeitė, projektas – derinimo stadijos. O koks bus priimtas sprendimas, dar nežinia. „Svarbiausia, kad projektas būtų pagrįstas“, – kalbėjo T. Jocys. Dėl senamiesčiui nebūdingo pastato statybos ir leidimo jį statyti architektas atsakė trumpai. Tuo metu, kai „Slėnis“ buvo statomas, jis dar nedirbo. Be to, tuo metu buvo nemažai tokių atvejų ir centrinėje miesto dalyje keistų pastatų netrūksta.
Sklypą reikia ne padovanoti, o parduoti
Žinoma, turėjome išklausyti ir „kaltinamojo“ poziciją.
„Nieko nežadėjau ir nežadu atimti. Ir ne mano galioje tai padaryti. Aiškiai nurodžiau, kad aikštelę reikia palikti visuomenės poreikiams. Kai statėme „Slėnio“ pastatą, aš jau tada sakiau Savivaldybėje ir taryba buvo pritarusi, kad aš savo lėšomis sutvarkau tą aikštelę. Tačiau kažkas žmones suorganizavo, jog štai Pocius nori atimti jų žemę, ir viskas pasikeitė. Ir dabar kalba, kad čia mano interesai. Mano interesai pasibaigė, kai aš nupirkau sklypą J. Biliūno g. 3 ir įrengiau aikštelę, kad galėtume priduoti „Slėnio“ pastatą. Pastatas priduotas gal prieš 15 metų. Čia yra bendras miesto interesas“, – į gyventojų nuogąstavimus, jog pasisavins sklypą, atsakė verslininkas.
Tiesa, jis taip pat įžvelgė panašų norą, tik jau kito verslininko – G. V. Anot P. Pociaus, minėtas asmuo esą viename iš namų supirkinėja butus, tad gali būti, jog būtent jis ir nori praktiškai už dyką gauti nemažą sklypą miesto centre. „Jei žmogus nori supirkti butus, aš nieko prieš. Gal ten pastatys ką nors gražesnio, bet tada miesto centre sklypą reikia ne padovanoti, o parduoti. Gerai žinau, kieno draugas yra minėtas verslininkas, ir gerai žinau, kiek jis lakstė į Savivaldybę ir derino tą reikalą“, – intrigą kėlė P. Pocius. Jo žodžiais tariant, minimas asmuo – geras mero draugas. Be to, esą architektas po sklypo formavimo projekto pristatymo sutiko, jog gyventojų automobiliams statyti gali būti pritaikyta teritorija už namo Vytauto g. 6A, nes ten ir taip važiuojama prie ūkinių pastatų, tačiau komiteto posėdyje nuomonę kardinaliai pakeitė.
Kur veda logika?
Verslininkas savo poziciją turėjo ir dėl argumento, kad svarstomoje aikštelėje savo automobilius statys ir namo Vytauto g. 8 gyventojai, kadangi jie kiemo neturi. Pasak P. Pociaus, jei vadovaujamasi tokiu argumentu, vadinasi, ir kito kaimyno, t. y. „Slėnio“, žmonės taip pat turėtų teisę automobilius statyti toje aikštelėje.
Dar vienas gyventojų mestas priekaištas – „Slėnis“ išlindęs už sklypo ribų. Reikia pažymėti, kad P. Pocius to neneigė ir paaiškino, jog pastatas buvo statomas ant ankstesnio sklypo savininko išlietų pamatų, o apšiltinus pastatą už ribų apie 20 cm išlindo būtent apšiltinimo dalis. 70 cm „perlipimas“ už ribų susidarė dėl to, kad sklypo ribos matuojamos nuo aplink pastatą išklotų trinkelių. Kadangi toje pusėje – namo Vytauto g. 6A šone – yra evakuaciniai „Slėnio“ išėjimai, buvo būtina suformuoti maždaug metro servitutą.
„Jei sako, kad pro ten veždavo malkas, tai tie žmonės jus klaidina. Tame tarpe būdavo virvės ištemptos, gyventojai ten rūbus džiaudavo ir malkų ten tikrai niekas nevežė. Atsiveždavo nuo Laisvės gatvės, nors architektas ir sako, kad ten pravažiavimas esąs per siauras“, – dėstė verslininkas.
„Nei šiandien, nei prieš 15 metų tos aikštelės nenorėjau“
Domėjomės ir dėl požeminės aikštelės, kurią P. Pocius turėjo įrengti statydamas „Slėnį“. Beje, vyras to ir neneigė. Pasak jo, tuometinis Savivaldybės architektas įvažiavimą į aikštelę suprojektavo iš J. Biliūno gatvės, tačiau pastačius pastatą ir ruošiantis įrengti aikštelę paaiškėjo, jog J. Biliūno gatvė – per siaura įrengti įvažiavimą.
„Tada kviečiausi architektą į vietą ir klausiau, kaip padaryti įvažiavimą. Kad jį padaryčiau, reikėtų nukasti visą gatvę ir pradėti nuo Vytauto gatvės. Architektas sakė, kad čia jo klaida, o aš turėjau begalę problemų, nes neturėdamas automobilių stovėjimo vietų negalėjau priduoti pastato“, – kalbėjo P. Pocius.
Tada, jo žodžiais tariant, ir buvo pateiktas jau anksčiau minėtas pasiūlymas už savo lėšas įrengti aikštelę visuomenės poreikiams tarp Vytauto g. 6 ir 6A namų. Kuo tai pasibaigė, jau žinoma.
„Nė vienu metu, nei šiandien, nei prieš 15 metų, tos aikštelės nenorėjau ir niekieno neprašiau, kad ji būtų mano. Man kaip asmeniui ji visiškai nereikalinga. Bet jei jos kažkam reikia, kažkas jos nori, tegul nusiperka, kodėl norima neoficialiais kanalais padovanoti? Aš šioje vietoje jau įžvelgiu korupciją. O jei kažkas galvoja, kad aš žadu pirkti ar eiti į aukcioną, galiu raštu pasirašyti, kad tikrai nepirksiu. Bet esu už tai, kad visuomenės poreikiams ta aikštelė būtų. Pažadu pats į ją net ir per klaidą su savo mašina neįvažiuoti. Kaip paprastas žmogus matau, kad daromos nesąmonės, dovanojama žemė draugams ir į tą dovanojimą įtraukiami žmonės, jie kvailinami. Jei miestui nereikia aikštelės, tegul, bet… Viena ranka padovanos, o po mėnesio jau šauks, kad nėra kur mašinų pastatyti“, – reziumavo verslininkas.
Panašu, kad prie šio klausimo politikams reiks grįžti ir rimtai jį svarstyti. Įtarimų šešėlis mestas tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. O į kurią pusę pakryps svarstyklės, turbūt parodys tik laikas.
