Antradienį į posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariai. Daugiausiai dėmesio skirta šilumos ūkio naujovėms, kurios atsirado kartu su Šilumos ūkio įstatymo pataisomis.
Kaip komiteto narius informavo Savivaldybės administracijos Vietos ūkio skyriaus šilumos specialistas Kazys Milierius, liepos 1-ąją įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, įvestos naujos šilumos skaičiavimo metodikos. Pagal jas iki gruodžio 1-osios šilumos tiekėjai turi suskaičiuoti, o Savivaldybės taryba patvirtinti naują šildymo paslaugos įkainį. Šis procesas jau pajudėjęs, tačiau dar nebaigtas.
Kaip sakė UAB Plungės šilumos tinklų vyr. ekonomistė Laimutė Antanavičienė, įstatymo pataisos įpareigojo šilumos tiekėjus savo paslaugas išskaidyti į gamybą, perdavimą ir pardavimą. Kiekviena iš šių dalių turės dvi dedamąsias kainos dalis – pastoviąją ir kintamąją. Pastovioji kainos dalis (į kurią įeis bendrovės darbuotojų užmokestis, mokestis „Sodrai“ ir kiti mokesčiai, amortizacija ir kt. sąnaudos) bus tvirtinama metų laikotarpiui, o kintamoji bus tvirtinama kas mėnesį ir priklausys nuo kuro, elektros, vandens kainų kaitos.
Pasak Plungės šilumos tinklų vyr. ekonomistės, šildymo sezono pradžioje – spalį ir lapkritį – šilumos kaina dar nesikeis. Kaip ir metų pradžioje, mokėsime po 24,87 ct už kilovatvalandę. Nauja kaina bus įvesta nuo gruodžio 1-osios. Ji bus paskaičiuota jau pagal naująją metodiką, patvirtinta Savivaldybės tarybos bei Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos.
L. Antanavičienės manymu, gali būti, jog gruodį šiluma bus maždaug 10 proc. pigesnė nei dabar. Na, o nuo sausio ji vėl turėtų brangti – mat brangs dujos, elektra. Tačiau tai – tik prognozės.
Prieš kelis mėnesius Savivaldybės taryba nusprendė nuo kitų metų sausio 1-osios Plungės šilumos tinklus paskirti karšto vandens tiekėju. Beje, karšto vandens kaina taip pat bus skaičiuojama pagal naują metodiką.
Tapę karšto vandens tiekėju, Plungės šilumos tinklai gyventojams žada naują mokestį – už karšto vandens apskaitos prietaisus. Tiesa, tas mokestis atsiras dar negreitai. Mat pirmiausiai bendrovė ketina visuose butuose įrengti naujus karšto vandens apskaitos skaitiklius. Kai ši procedūra bus atlikta, karšto vandens tiekėjas kreipsis į Savivaldybės tarybą ir prašys tvirtinti naująjį mokestį. Kokio dydžio jis bus, dar nežinia. Neaišku ir tai, kada jis atsiras – gal tik po kelerių metų.
Plungės šilumos tinklų direktorius Petras Piekus su komiteto nariais pasidalijo savo sumanymu įsigyti buvusios AB „Minija“ katilinę. Anot P. Piekaus, bendrovė jau seniai puoselėja idėją atsisakyti Telšių gatvės pradžioje esančios katilinės ir už geležinkelio, šalia „Babrungo“ pagrindinės mokyklos, statytis naują. Tai atsieitų apie 15 mln. Lt. Brangu, tačiau ne per seniausiai atrasta ir pigesnė alternatyva – Plungės šilumos tinklai gavo pasiūlymą įsigyti pakankamai galingą bankrutavusios „Minijos“ katilinę.
Anot Plungės šilumos tinklų direktoriaus, tai proga, kuria vertėtų pasinaudoti. Mat išeitų ir pigiau nei statyti naują, ir vieta patogesnė. Iš jos būtų galima apšildyti ir visą centrą, ir šiaurinę miesto pusę. „Jei pasirinktume „Minijos“ katilinę, tam kvartalui atpigtų šiluma – apie 2,5 cento už kilovatvalandę“, – kalbėjo P. Piekus.
Komitetas direktoriaus sumanymui neprieštaravo. Juolab kad tai gerokai pigiau nei pastatyti ir įrengti naują katilinę. Kada šį sumanymą žadama įgyvendinti, dar nežinia. Tik aišku, jog jau ne šiemet.
