Praėjusiais metais uždarosios akcinės bendrovės Telšių regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Vidimantas Domarkas ir Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorius Mindaugas Kaunas ne kartą buvo kritikuojami dėl to, jog nesiima jokių veiksmų, kad rinkliavos už atliekų sutvarkymą mokėtojams būtų grąžintos permokėtos lėšos. Apie tai vėl prabilta kovo 15 dieną Savivaldybės tarybos Ūkio, ekologijos ir kaimo reikalų komiteto posėdyje. Tiesa, pažadų ir planų apie permokų grąžinimą nebuvo.
Atliekų mažėja
Minėtasis klausimas iškilo, kai V. Domarkas pristatė Telšių regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) 2022-aisiais planuojamus darbus. Tiesa, prieš ateities planus įmonės vadovas trumpai apžvelgė praėjusių metų rezultatus.
Visų pirma direktorius pasidžiaugė, kad pastaruosius kelerius metus 3–6 proc. mažėja surenkamų atliekų kiekis. Pernai, lyginant su ankstesniais metais, šiukšlių atvežta 5,5 proc. mažiau. Iš Plungės rajono gyventojų ir įmonių surinkta 7 228 tonos buitinių komunalinių atliekų. V. Domarko manymu, pernykštį sumažėjimą lėmė pradėti naudoti pusiau požeminiai konteineriai. Taip pat nemažą naudą duoda atskiras žalienų surinkimas. Dėl atliekų kiekio sumažėjimo sutaupyta apie 25 tūkst. eurų rinkliavos lėšų.
Per metus didelių gabaritų atliekų aikštelėje iš gyventojų priimta ir sutvarkyta 419 tonų atliekų. Į asbesto aikštelę pristatyta 272 t statybinio laužo, turinčio asbesto.
Skolos
Plungės rajone yra 1 013 juridinių asmenų. Praėjusiais metais už šiukšlių sutvarkymą jiems išrašyta 305 tūkst. eurų sąskaitų, sumokėta 306 tūkst. eurų. Metų pradžioje juridiniai asmenys TRATC-ui buvo įsiskolinę 84 tūkst. eurų. Net 110 įmonių nemokėjo nė vieno euro ir savo skolą padidino nuo 6 tūkst. iki 17 tūkst. eurų. Paslaugos teikimas sustabdytas 91 įmonei. Kaip paaiškino V. Domarkas, tai tos įmonės, kurioms iškeltos bankroto bylos arba pačios yra sustabdžiusios savo veiklą.
Direktorius neslėpė, kad bankrutuojančių įmonių skola – 11 tūkst. eurų – bus beviltiška ir ją reikės nurašyti.
Rinkliavą TRATC-ui moka 15 938 fiziniai asmenys. Jiems pernai išrašyta 871 tūkst. eurų sąskaitų, surinkta 744 tūkst. eurų. Per metus už paslaugą visai nemokėjo 2 400 gyventojų. Pasak V. Domarko, tai yra 15 proc. visų fizinių asmenų ir jų skola nuo 96 tūkst. eurų išaugo iki 203 tūkst. eurų.
Metų pabaigoje rinkliavą buvo sumokėję tik 57 proc. (9 077) gyventojų. Likusiems bus siunčiami pakartotiniai pranešimai, o tiems, kurie skolą tik augina, bus ruošiami teisminio išieškojimo dokumentai. Gyventojai už atliekų sutvarkymą TRATC-ui yra įsiskolinę 327 tūkst. eurų.
V. Domarkas kalbėjo, kad atliekų surinkimas kainavo 429 tūkst. eurų, jų sutvarkymas – 453 tūkst. eurų. Aikštelių aptarnavimo sąnaudos – 219 tūkst. eurų, rinkliavos sąnaudos – 65 tūkst. eurų. Iš viso atliekų sutvarkymo išlaidos sudaro 1 mln. 166 tūkst. eurų. Išrašytų rinkliavos pranešimų suma – 1 mln. 176 tūkst. eurų.
Metų planai
Šiais metais TRATC-as planuoja įrengti aštuntą sąvartyno sekciją. Ji, anot V. Domarko, atsieis 450 tūkst. eurų. Tam tikslui įmonė ėmė paskolą. Aplinkosaugininkų nurodymu privaloma suprojektuoti ir įrengti sąvartyno kaupo dujų pašalinimo sistemą, kurios kaina – 150 tūkst. eurų. Iš Aplinkos projektų valdymo agentūros gauta 177 tūkst. eurų parama sąvartyno filtrato įrenginiams remontuoti. Įmonė teikė paraišką dėl asbesto sutvarkymo. Tikimasi, kad finansavimas bus skirtas ir Plungės rajonui teks 50 tūkst. eurų.
V. Domarkas vėl prakalbo apie rinkliavos perviršio, kuris siekia apie 460 tūkst. eurų, panaudojimą.
„Vėl grįžtu prie to, kad Jėrubaičių sąvartyno stambiagabaričių atliekų aikštelė Plungės rajono gyventojams – nepatogi. Kaip rodo Mažeikių miesto patirtis, kai yra aikštelė mieste, gyventojai noriai ja naudojasi“, – dėstė V. Domarkas. Jo manymu, plungiškiams tokia aikštelė taip pat būtų naudinga, tad reikėtų ieškoti vietos, kur ją būtų galima įrengti.
TRATC-o vadovo skaičiavimu, stambiagabaričių atliekų aikštelės įruošimas galėtų kainuoti 400–450 tūkst. eurų.
Tiesa, M. Kaunas susirinkusiuosius informavo, kad kovo 14 dieną TRATC-o surinktos rinkliavos perviršis sudaro kone 323 tūkst. eurų.
V. Domarkas siūlė pasvarstyti apie rinkliavos skaičiavimo metodikos parengimą ir modernios atliekų surinkimo maršrutų optimizavimo programos įsigijimą.
Reikalai su „Veistu“
Vicemerę Astą Beierle Eigirdienę domino, kaip sprendžiamos problemos su uždarąja akcine bendrove „Veistas“.
„Teigiamų poslinkių nėra. Yra vietos deryboms dėl taikaus sutarties nutraukimo. „Veistas“ turėtų pateikti savo reikalavimus, ir tuomet kviesiu akcininkus apsvarstyti pasiūlymus. Situacija kiekvieną dieną blogėja: praėjusią savaitę visi trys traktoriai mechaninio ir biologinio apdorojimo gamykloje sulūžo, skolinome savo traktorių, kad tik priimtų atliekas. Byla dėl stabilato perduota Klaipėdos teismui. Rimtai pasikalbėti neišeina, nebent bus kokių realių pasiūlymų. Tada tikrai svarstysime“, – atsakė V. Domarkas.
Komiteto pirmininkės pavaduotojas Česlovas Kerpauskas abejojo, ar stambiagabaričių atliekų aikštelės įrengimas mieste būtų naudingas. TRATC-o manymu, ji galėtų atsirasti Lentpjūvės gatvėje, aplink UAB „Valda“ teritoriją, tad ir iki jos gyventojams atliekas tektų vežti.
Politikas vėl paklausė, ar nebėra minčių perviršį grąžinti rinkliavos mokėtojams. Į tokias pastabas sureagavo A. Beierle Eigirdienė: „Baikime politikuoti ir po centą ar pusę cento dalyti. Manau, TRATC-as turi rimtų iššūkių. O tie sukaupti keli šimtai tūkstančių – gali praversti sutarčiai su operatoriumi nutraukti. TRATC-as turi kur pagerinti savo veiklą, kad mums kainos nedidėtų. Niekada nekalbėjome ir nežadėjome, susitvarkykime bazinius reikalus, tada ir gyvenimas pašviesės.“
Tikėtina, kad šie klausimai neliks nuošalyje, nes apie planuojamus darbus TRATC-o direktorius kalbės ir Savivaldybės tarybos posėdyje.
