Hemorojus yra dažniausia išeinamosios angos liga, todėl ne paslaptis, jog žmogus, pajutęs diskomfortą išeinamosios angos srityje, visų pirma galvoja apie hemorojų, o neretai ir gydosi nuo šios ligos. Dažnai paties žmogaus nustatyta diagnozė būna teisinga, todėl vaistai (žvakutės, tepalai, geriamos kapsulės) duoda efektą ir varginę negalavimai baigiasi. Bet, deja, ne visada. Priežastis – yra labai panašius simptomus sukeliančių ligų.
Iš šių ligų pirmiausia paminėtina išeinamosios angos įplėša, kuriai gydyti reikalingi visiškai kiti medikamentai, todėl hemorojaus vaistai tik šiek tiek sumažina problemą.
Tarp su hemorojumi painiojamų ligų yra ir išeinamosios angos ar tiesiosios žarnos vėžys, kurį gydant kaip hemorojų ne tik kad, savaime suprantama, negaunama efekto, bet ir uždelsiama laiku nustatyti diagnozę, o kartu sumažėja ir pasveikimo galimybė.
Net jei žmogus ir teisingai diagnozuoja savo ligą – hemorojų, ilgainiui (o kartais ir nuo ligos pradžios) vaistai nebepadeda, jų sukeliamas efektas mažėja, paūmėjimai tampa dažnesni. Kodėl taip yra? Konservatyvus gydymas (vaistai) gali būti efektingas tik esant pirmo laipsnio hemorojui arba hemorojaus komplikacijai (trombozei arba uždegimui). Todėl vienas iš pačių svarbiausių momentų – kreiptis į specialistą, kad būtų nustatyta teisinga diagnozė, o kartu ir ligos pobūdis arba laipsnis (hemorojų skirstome į tam tikrus laipsnius, ir pagal tai nesunku parinkti efektyviausią gydymą).
Kaip apibrėžti hemorojų? Ne paslaptis, jog dažniausiai liaudyje kalbama, kad tai išsiplėtusių išangės srities venų liga. Prie to klaidingo aiškinimo kartais prisideda ir vyresnės kartos gydytojai. Šiandien, o ir jau daugiau kaip 30 metų, mes šią ligą aiškiname vadinamąja Thompsono teorija, kurios teisingumu tenka nuolat įsitikinti. Taigi kas tas hemorojus?
Hemorojus yra išangės kanalo kraujagyslinių audinių (vadinamų pagalvėlėmis) pilnumas, kuris susideda iš sustorėjusio pogleivio, kraujagyslių (arteriolių, venulių, arteriolių ir venulių jungčių), lygiųjų raumenų skaidulų ir jungiamojo audinio. Tai ne kas kita, kaip dalies išeinamosios angos kanalo nusileidimas žemyn, besibaigiantis iškritimu, uždegimu ir kraujavimu.
Ligos laipsnius mes apibrėžiame labai paprastai – pagal vidinio hemorojaus būklę. Jei vidiniai hemorojiniai mazgai tik padidėję – pirmas laipsnis. Jei jie tuštinantis iškrenta per išeinamąją angą – antras laipsnis. Jei iškrenta ir reikia atgal grąžinti ranka – trečias laipsnis, ir jei nuolat iškritę ir jų grąžinti neįmanoma – ketvirtas laipsnis.
Natūralu, kad efekto iš vaistų galime tikėtis esant pirmo laipsnio hemorojui, o didesnio laipsnio – reikėtų gydyti kitais būdais. Noriu pabrėžti, jog hemorojaus gydymas priklauso ne tik nuo jo laipsnio ar gydytojo įvertinimo, bet – labai svarbu – nuo to, kiek kančių jis pacientui suteikia. Neretas atvejis, kad žmogus, sergantis ketvirto laipsnio hemorojumi, pažymi tik nedidelį diskomfortą ir tikrai nenori jokių intervencijų tam nedideliam diskomfortui likviduoti, o sergantis pirmo laipsnio hemorojumi taip dažnai tuštinasi krauju, kad atsiranda mažakraujystė, sutrinka darbingumas. Pastaruoju atveju gydytojo siūlomas gydymas, savaime suprantama, būtų agresyvesnis.
Pacientai, nusivylę konservatyviu gydymu, neretai kreipiasi į gydytoją tikėdamiesi problemos sprendimo mažai invaziniu būdu. Populiariausias – guminių žiedų ligatūros. Šiuo metodu galima be operacijos (be gulimosi į ligoninę, ambulatoriškai) išgydyti hemorojų, iš tikrųjų – sunaikinti vidinį hemorojų. Procedūros gana greitai atliekamos, neskausmingos ir saugios, jos sukelia tik nežymų diskomfortą, komplikacijų būna retai, darbingumas nenukenčia. Jei intervencija pacientui reikalinga, šis būdas gali iki 90 procentų žmonių išspręsti hemorojaus problemą ir padėti išvengti operacijos.
Kokios gi chirurginės operacijos daromos, jei iki tol taikyti gydymo būdai (pavyzdžiui, žvakutės, vėliau gydymas guminių žiedų ligatūromis) nepadėjo atsikratyti šios ligos? Jų yra keli variantai.
Pirmam priklausytų operacijos (tai būtų klasikinis gydymas, labiausiai paplitęs) – pavyzdžiui, uždara ar atvira hemorojaus pašalinimo operacija, – kurių metu nuskausmintam ligoniui šalinama viena, dvi ar visos trys iš anatomijos žinomos hemorojaus lokalizacijos, tiek vidinis hemorojus, tiek ir išorinis komponentas. Operacija neilga ir saugi, tačiau po jos skausmo išvengti nė viena šių metodikų nepadeda: daliai žmonių reikalingas nors ir neilgas nedarbingumas, o skausmas gali tęstis ir 1–2 savaites. Žinoma, gerai subalansavus nuskausminamuosius medikamentus, galima užtikrinti komfortą po operacijos. Gulėti ligoninėje po operacijos nebūtina, nebent vieną parą.
Natūralu, kad vykstant technikos progresui buvo ieškoma priemonių, metodų, kaip išoperuoti hemorojų ir išvengti šio, regis, būtino po operacijos palydovo – skausmo. Šioje srityje yra dvi metodikos: transanalinė hemorojaus dearterializacija (THD) – hemorojaus operacija, kuriai atlikti naudojamas specialus echoskopas (dopleris), ir mechaninės siūlės hemoroidektomija. Abiejų metodikų principas gana paprastas: operacija atliekama ten, kur neskausminga, tai yra tiesiojoje žarnoje, nes ten nėra skausmo receptorių, todėl ir po operacijos galimas tik lengvas diskomfortas, o ne skausmas. THD metu su dopleriu (ar remiantis anatomijos žiniomis) nustatoma, kur yra pagrindinės arterijos, maitinančios hemorojinį audinį, ir jos perrišamos. Mechaninės siūlės hemoroidektomijos metu specialu aparatu pašalinama ir susiuvama dalis tiesiosios žarnos gleivinės su kraujagyslėmis, maitinančiomis hemorojų, ir pacientas pasveiksta.
Pažymėtina, kad hemorojaus gydymas – konservatyvus, guminių žiedų ligatūromis ar operacinis – turi būti individualizuojamas, ir pagal ligą konkrečiam pacientui paprastai yra tinkamiausias vienas iš būdų, o ne visi.
Didžiausia savigyda užsiimančių pacientų grėsmė – manant, kad liga nepiktybinė ir nepavojinga, praleisti progą tiesiosios žarnos vėžį diagnozuoti anksti. Man vėžio ir hemorojaus simptomai – kraujas išmatose, skausmas ir kt. – yra labai panašūs.
Laiku atlikta specialisto apžiūra ir vos minutę trunkantis neskausmingas tyrimas – rektoskopija – gali padėti šio grėsmingo uždelsimo išvengti.
