Praėjusią savaitę Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetai svarstė visiems ypač opų gatvių ir kelių remonto klausimą. Jis nagrinėtas Vietos ūkio ir ekologijos ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetų posėdžiuose. Aptarta galimybė vienu ypu imtis didelės apimties kelių remonto darbų, už juos atsiskaitant ateityje – per kelerius ar net per dešimt metų. Valdantiesiems toks pasiūlymas pasirodė priimtinas, o štai kai kurie opozicijos atstovai tam prieštaravo.
Idėja miesto ir kaimų gatves ir kelius tvarkyti ne pamažu, o kone visus vienu ypu Savivaldybės vadovams šovė gavus akcinės bendrovės „Panevėžio keliai“ pasiūlymą inicijuoti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų ruošimą savivaldybės vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ir saugaus eismo priemonėms juose įrengti. „Panevėžio keliai“ sutiktų tokį partnerystės projektą įgyvendinti savo lėšomis ir kad Plungės rajono savivaldybė už darbus sumokėtų sutartyje numatytais terminais.
Posėdžiuose šį klausimą pristačiusi Savivaldybės administracijos Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Žaneta Piepalienė akcentavo, kad pasiūlymas – pirminis ir tikrai nereiškiantis, kad darbus, jeigu jiems būtų pritarta, atliks būtent „Panevėžio keliai“. „Jeigu taryba pritartų tokiam viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektui, Savivaldybės administracija, žinoma, organizuotų konkursą, o „Panevėžio keliai“ būtų tik vienas iš dalyvių“, – nurodė skyriaus vadovė.
Ž. Piepalienės teigimu, imantis šitokio projekto, reikėtų nueiti kone kryžiaus kelius: parengti daugybę dokumentų, teikti juos įvairioms institucijoms vertinti, gauti jų pritarimą ir t. t. Tai esą užtruktų apie porą metų, dokumentacijos paruošimas kainuotų apie 30 tūkst. eurų. Teigiama šio reikalo pusė esanti ta, kad už privačias lėšas būtų galima iškart sutvarkyti daug kelių ir gatvių, kurių remonto už valdiškus pinigus gyventojams tektų laukti gal net keletą dešimtmečių.
Per abu posėdžius politikams kilo klausimas, per kiek laiko ir iš kieno kišenės Savivaldybė atsiskaitys už atliktus darbus. Juk jie kainuos milijonus eurų, o tai didžiulė ir vargu ar
pavelkama našta varganam mūsų biudžetui.
Savivaldybės vadovų tvirtinimu, atsiskaitymui būtų naudojami ne Savivaldybės biudžeto ar paskolos pinigai, o kasmet iš Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) gaunamos lėšos. Tarkim, šiemet Savivaldybė iš KPPP gavo 1,8 milijono eurų. Pusę tos sumos – 900 tūkst. eurų – privaloma skirti investicijoms. Tais pinigais esą ir būtų dengiama skola už atliktus darbus. Jei sutartis su privatininku būtų sudaryta, pavyzdžiui, penkeriems metams, Savivaldybė atsiskaitymui esą turėtų 4,5 milijono eurų KPPP lėšų (5 metai po 900 tūkst. eurų).
O ką už tuos 4,5 mln. eurų galima nuveikti? Pradėjus kalbėti apie darbus paaiškėjo, kad pagal 2014-aisiais Savivaldybės tarybos patvirtintą 2014–2020 metų Plungės rajono gatvių ir kelių tinklo dalies plėtros ir priežiūros programą (kuri šiemet šiek tiek koreguota) vien pirmuoju prioritetu pažymėtų gatvių ir kelių mieste ir kaimų seniūnijose yra 28 kilometrai, jiems sutvarkyti reikėtų 13 milijonų eurų. Na, dalis objektų jau sutvarkyti arba darbai juose planuojami. Tad gal užtektų, tarkim, 10 milijonų, bet 4,5 mln. eurų ir penkerių metų tikrai neužteks.
Ypač aršių diskusijų šiuo klausimu kilo Vietos ūkio ir ekologijos komiteto posėdyje. Jo pirmininkas Tomas Raudys siūlė nuspręsti: ar imamės projekto, kokius objektus tvarkome ir per kiek laiko atsiskaitome.
Opozicijos lyderė Asta Beierle Eigirdienė suabejojo: „Vieną mamuto dydžio projektą jau turime – viso rajono apšvietimas. Šis bus panašios ar net didesnės apimties. Nežinau, ar Savivaldybė bepavilks įsipareigojimus, ar galime sau leisti įsiskolinti tiek metų į priekį.“
„Žinoma, kad negalime, ypač – vadovaujant šiai valdžiai, – rėžė kitas opozicijos atstovas Robertas Endrikas. – Su šiais valdančiaisiais turime skaudžios patirties. Jie, vadovaudamiesi ekonominio naudingumo kriterijais, jau ne kartą už darbus dvigubai permokėjo. Jei būtų sąžiningi, gal ir pritarčiau. O dabar tik žiūri, kaip čia iškart viską praryti.“
R. Endriko pasisakymą apie ankstesnius valdžios „griekus“ pertraukė komiteto pirmininkas, valdančiųjų atstovas T. Raudys, sakydamas, kad reikia kalbėti apie esmę, o ne politinėmis deklaracijomis svaidytis. „Aš apie esmę ir kalbu. Kokia čia jums politika? Būtų gerai, jei nebandytumėte mūsų užčiaupti. Esame komiteto posėdyje ir kalbėsime. Jei nebeleidžiate pasisakyti, nebėra čia ko veikti“, – išsakęs pasipiktinimą, R. Endrikas paliko posėdžiautojus.
Valdančiųjų atstovas Romas Remėza pastebėjo, kad į skolą daromi darbai kainuos brangiau. Be to, reikėtų pagalvoti ir apie tai, kokių darbų imtis, nes kai kuriais atvejais remontuojant gatves persistengiama, jos paverčiamos kone prospektais, kuriuose netrukus dėl mažo intensyvumo žolė pradeda želti.
Kaip minėjome, šį klausimą svarstė ir Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas. Jo pirmininkas Algirdas Pečiulis (taip pat valdančiųjų atstovas) agitavo už projektą: „Jei darbus atliksime tik už KPPP lėšas, dirbsime kokius 20 metų. Prisidedant privačiam kapitalui, galima padaryti daugiau ir greičiau.“
Opozicijos atstovo Liudo Skieraus nuomone, projektas pernelyg rizikingas. „Turiu omenyje finansavimą. Juk nėra jokių garantijų, kad iš KPPP kasmet gausime 900 tūkstančių eurų. Ir apskritai nežinia, ar po penkerių metų tokia programa dar bus“, – mintimis dalijosi L. Skierus. A. Pečiulis jam oponavo: „Bet dulkėtais keliais važinėti juk niekas nenori. Visi esame nepatenkinti jų būkle, o čia – galimybė sutvarkyti.“
Ir vienas, ir kitas komitetas klausimą „pakabino“ nežinioje. Šįkart Savivaldybės tarybai jis dar neteikiamas. Esą nepakankamai paruoštas, daug neaiškumų. Panašu, kad, tikslo nepasiekęs lapkritį, šis klausimas atsiras gruodžio mėnesio darbotvarkėse. Nes jei jau gimė sumanymas projektą prastumti, taip ir bus daroma. Na, o iki kito karto viskas turėtų būti sukonkretinta: remontuotini objektai, suma ir terminas.
Puse verslininku susede taryboje.Jie visi nori prastumti sita reikala.Kodel ?Ogi todel kad vienas tuoj kabeliu apsvietimu parduos,kitas tuoj pagrindus paruos ir asfalta ispils nu ir t.t. 😀 Niekas nesikeite per eile metu ir nepasikeis,visvien sprendimas bus priimtas nelogiskas ir naudos bus tik verslininkams ,o zmonems bus sukeltos kainos uz mokescius,nes pinigelius juk reiks grazinti.Ir su nemazom palukanom …
eilinis ekonominis nusikaltimas planuojamas, nors nieko naujo su esama valdžia