
Sekmadienį vyko pirmasis Seimo rinkimų turas. Lietuvos žmonės tarė savo žodį. Šįkart tautiečiai savo simpatijas skyrė Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD). Plungės–Rietavo rinkimų apygardos Nr. 35 rinkėjai daugiau balsų atidavė už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS) (24,14 proc.). Kalbant apie kovą tarp vienmandatininkų, kartojasi prieš ketverius metus buvęs scenarijus – į antrąjį turą keliauja liberalas Jonas Varkalys (surinko 29,22 proc.) ir konservatorius Jurgis Razma (25,93 proc.). Trečiasis liko valstietis Andriejus Stančikas. Jei J. Razmai nepavyks laimėti antrajame ture, į Seimą jis vis tiek pateks: partijos sąraše šis politikas 11-asis, o TS-LKD, preliminariais duomenimis, Seime gaus 23 mandatus.
Aktyvumas
Jei palyginsime prieš ketverius metus ir dabar vykusius rinkimus, šiemet Lietuvos žmonės buvo ne tokie aktyvūs. 2016 m. rinkimuose dalyvavo 50,54 proc., o šiemet – 47,5 proc., tai yra 1 166 457 iš 2 455 048 įrašytųjų į sąrašus.
Priminsime, kad šiems Seimo rinkimams buvo pakoreguotos rinkimų apygardų ribos. Šiemet kartu su mūsų rajonu vienoje apygardoje balsavo Rietavo savivaldybės gyventojai. Plungės–Rietavo rinkimų apygardą sudaro 36 apylinkės (7 – Plungės mieste, 21 – Plungės rajono kaimuose, 8 – Rietavo savivaldybėje). Sąrašuose buvo įrašyti 36 327 rinkėjai, balsus atidavė 15 542, tai yra 43,79 proc.
Aktyviausi rinkimuose buvo Daugėdų apylinkės rinkėjai – jų atėjo 53,35 proc., toliau Kulių – 51,24 proc., Rietavo – 47,76 proc. Pasyviausi šiuose rinkimuose – Karklėnų (34,14 proc.), Šateikių (34,81 proc.) ir Birutės apylinkės (37,12 proc.) rinkėjai.
Vienmandatininkų kova
Vienmandatėje Plungės–Rietavo rinkimų apygardoje į vieną Seimo nario kėdę pretendavo 9 kandidatai. Kaip ir minėta, daugiausia balsų surinko Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) deleguotas J. Varkalys. Už jį balsavo 4 421 rinkėjas, tai yra 29,22 proc. (nuo galiojančių biuletenių – aut. past.). Šio kandidato varžovas antrajame ture bus TS-LKD atstovas J. Razma. Jis surinko 3 923 balsus (25,93 proc.). Trečiasis liko LVŽS kandidatas A. Stančikas, gavęs 2 671 balsą (17,65 proc.). 1 295 (8,56 proc.) rinkėjai Seime norėjo matyti Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovą Ramūną Lydį, 1 019 (6,73 proc.) – Darbo partijos (DP) kandidatą Vytautą Mazrimą, 661 (4,37 proc.) – partijos „Laisvė ir teisingumas“ deleguotą Gintarą Bagužį. Mažiausiai plungiškių ir rietaviškių palaikymo sulaukė Mečys Laurinkus (Lietuvos žaliųjų partija, už jį balsavo 530 (3,5 proc.) rinkėjų), Saulius Arlauskas (Lietuvos socialdemokratų darbo partija, 472 (3,12 proc.) ir Gėnė Jokubauskienė (Krikščionių sąjunga, 140 (0,93 proc.).
Žvelgdami į apylinkes matome, kad didžiausio palaikymo J. Varkalys sulaukė iš tveriškių. Čia jam savo balsus atidavė net pusė rinkimuose dalyvavusiųjų. J. Varkalys aktyviai palaikomas ir Medingėnuose (atiduota 48,43 proc. balsų). Mažiausiai palaikymo politikas sulaukė Gintališkėje ir Pelaičiuose (atitinkamai 15,27 ir 16,95 proc.). J. Razmai didžiausią palankumą išreiškė Pelaičių (43,22 proc.) ir Daugėdų (36,65 proc.) apylinkių rinkėjai. Mažiausiai balsų kandidatas surinko Grumbliuose (10,49 proc.) ir Tveruose (15,91 proc.). Trečiojoje vietoje likusį A. Stančiką labiausiai palaikė Kantaučių (36,78 proc.) ir Žlibinų (34,34 proc.) apylinkių rinkėjai.
Plungės–Rietavo apygarda – už valstiečius
Daugiamandatėje apygardoje dėl 70 mandatų susirungė 17 partijų. Tačiau mandatus gavo tik šešios. Taigi į Seimą su 23 mandatais keliauja Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, surinkę 24,8 proc. rinkėjų balsų. 16 mandatų gavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 17,5 proc. 9 Seimo kėdes užims Darbo partija – 9,47 proc., po 8 mandatus pasidalijo Lietuvos socialdemokratų partija – 9,26 proc., ir Laisvės partija – 9,02 proc. Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis pelnė 6 mandatus, surinko 6,78 proc. rinkėjų balsų. Likusios partijos neperžengė 5 proc. kartelės ir liko už borto.
Plungės–Rietavo rinkimų apygardos rinkėjų favoritų lentelė šiek tiek skiriasi nuo Lietuvos pasirinkimo. Pirmoji vieta atiteko LVŽS (25,15 proc.), antroji – TS-LKD (20,82 proc.), trečioji – LRLS (13,12 proc.), ketvirtoji – DP (11,05 proc.), penktoji – LSDP (7,65 proc.), šeštoji – LP (6,62 proc.) (duomenys nuo galiojančių biuletenių – aut. past.).
Žvelgiant į rinkimų apylinkių rezultatus matyti, kad valstiečius labiausiai palaikė grumbliškiai (39,02 proc.), gegrėniškiai (38,17 proc.) ir kantautiškiai (36,97 proc.). Mažiausiai rinkėjų balsų LVŽS surinko Gimnazijos (16,31 proc.) ir Glaudžių (16,62 proc.) rinkimų apylinkėse.
TS-LKD palankiausiai įvertinta Platelių (26,88 proc.), Didvyčių (26,63 proc.) ir Truikių (26,25 proc.) rinkimų apylinkėse. Mažiausiai balsų konservatoriams skyrė Gintališkės ir Narvaišių apylinkėse balsavę žmonės (10,61 ir 10,66 proc.).
Trečiojoje vietoje likę liberalai daugiausia simpatijų sulaukė Alsėdžių (31,52 proc.) ir Medingėnų (23,27 proc.) apylinkėse. Mažiausiai LRLS palaiko Pelaičių (4,2 proc.) ir Gintališkės (5,3 proc.) rinkėjai. DP daugiausia balsų atidavė karklėniškiai (17,22 proc.), LSDP – Gintališkės rinkimų apylinkė (16,67 proc.), LP – milašaitiškiai (10,95 proc.).
Antrasis turas vyks spalio 25 dieną. Tada ir paaiškės, kas su kuo kooperuosis ir ims vadžias į rankas.
Kas pateks į seimą, jei laimės Jurgis Razma? Kaip žinia, Jurgis Razma jau gavo kėdę seimo salėje. Laimėjęs antrame ture, gaus dar vieną kėdę ir atiduos kažkam iš partijos sąrašo. O kas tas būsimas pretendentas, kurį į seimą „įsitemptu” po savo skvernu J. Razma? Prašymas straipsnio autorei arba pačiam seimo nariui: pasakykite, kas atsidurs po skvernu? Kadangi to pasakyti negali niekas, išeina, jog antrame ture galima balsuoti tik už vieną kandidatą – J. Varkalį, nes po jo skvernu nėra paslaptingai pateksiančių į seimą kandidatų.
Varkalys ar Razma? Abu vienodi. Daug kalba, daug rodosi, bet … tai viskas.
Atsakymas komentatoriui „Kas”. Rašot, kad abu vienodi, labai klystat, matyt, mažai informacijos apie kandidatus težinot. Jie labai skirtingi, vienas teistas, o kitas ne ir t.t.