Į kantautiškių daržinę ugnies gaidį įleido tyčia?

Liepos 27-ąją, apie 1 valandą nakties, bendruoju pagalbos telefonu pranešta, kad Žlibinų seniūnijoje, Kantaučių kaime, dega ūkinis pastatas, šalia yra gyvenamasis namas. Į iškvietimo vietą išskubėjo net penki gaisrininkų automobiliai – iš Plungės, Žlibinų, Žarėnų, Alsėdžių ir Telšių. Atvykus ugniagesiams, ūkinis pastatas jau buvo apimtas atviros liepsnos, tad jiems neliko nieko kito, kaip skubėti apsaugoti vos už keturių metrų stovintį gyvenamąjį namą.

Per gaisrą 220 kv. m ūkinis pastatas sudegė visiškai, pelenais pavirto 10 tonų šieno, apdegė 50 kub. m malkų. Nuo karščio apsilydė gyvenamojo namo plastikinės dailylentės. Ugnyje žuvo vištos.
Kaip sakė Plungės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Valdas Mikalauskas, labiausiai tikėtina, jog pastatas buvo padegtas.
Nieko įtartino nepastebėjo
Liepos 26-ąją Kantaučių kaime tradiciškai buvo švenčiamos Oninės, tad iškart sukirbėjo mintis, kad gal koks šventės dalyvis, eidamas pro šalį, nepagalvojęs numetė nuorūką. Bet… Užsukę į gaisrą išgyvenusių Kantaučių pagrindinės mokyklos mokytojų Rimos ir Sauliaus Selenių sodybą išgirdome visą pasakojimą – „nuo… iki“.
Kaip pasakojo R. Selenienė, šventėje jie buvo tik dieną, pažiūrėjo koncertą ir grįžo namo, nes į svečius buvo atvažiavęs sūnus su šeima, jos sesuo. Kai svečiai išsiskirstė, sutuoktinis atsigulė miegoti, o ji dar žiūrėjo per televiziją rodomą kultūrinę programą ir nuėjo gulti prieš vidurnaktį. „Į lauką nėjau, bet buvau nuėjusi į virtuvę atsigerti vandens, tai pro langus tikrai nieko įtartino nemačiau“, – jaudindamasi dėstė moteris. Atsigulusi kantautiškė iškart negalėjo užmigti, nes šventėje grojo muzika, tad ji tik snūduriavo. Muzikai nutilus, dar girdėjusi, kaip prabildėjo automobilis,
išvežantis kilnojamąją sceną (R. ir S. Seleniai gyvena visai šalia pagrindinio kelio – aut. past.).
„Negaliu tiksliai pasakyti, kiek buvo valandų, kai išgirdau lauke lyg fejerverkus šaudant. Dar pamaniau, kodėl dabar sugalvojo šaudyti, kai šventė pasibaigė“, – prisiminė moteris. Nuo sproginėjimo garsų pabudo ir Saulius. Kaip sakė kantautiškė, vyras nuėjęs į virtuvę, o ji paraginusi pažiūrėti, kas čia tuos fejerverkus šaudo. Vyras, pažvelgęs pro langą, pamatė šviesą, o atidaręs duris išvydo, jog ugnies liežuviai jau laižo ūkinio pastato stogą. „Vyras sušuko, kad degam. Labai išsigandau, net nežinojau, ką turiu daryti, tik vyrui paliepus paskambinau bendruoju pagalbos telefonu, bet jau kažkas kitas buvo pranešęs“, – braukė ašaras Rima.
Pamatę kaimyno sodyboje šėlstančią ugnį, į pagalbą atskubėjo kone visas kaimas. Kiekvienas stengėsi kaip įmanydamas padėti: kas griebė kibirus ir vandeniu gesino įsismarkavusią ugnį, kas skubėjo iš namo nešti baldus ir daiktus. Kaip pasakojo Rima, nuo karščio namo plastikinės lentos pradėjo lydytis, o ir stogas ėmė rūkti. Anot Sauliaus, atvykę ugniagesiai pirmiausia skubėjo apsaugoti gyvenamąjį namą, o paskui gesino liepsnojantį ūkinį pastatą.
Priešų neturėjo
Nuo ko galėjo kilti gaisras? Kaip teigė moteris, ji galinti pasakyti tik tai, ką sakė ugniagesiai. Greičiausiai tai padegimas. O ir kitas versijas lengva atmesti. Rimos manymu, elektros instaliacija buvo tvarkinga, be to, ji buvo kitoje pastato dalyje, nei kilo ugnis. Arčiau gaisro židinio buvo garažas, tai gal nuo automobilio? Ir šią versiją Seleniai atmetė, nes pamatę, kad ūkiniame pastate karaliauja ugnis, mašiną iš garažo išvarė, ji buvo sveikutėlė, jokių degimo požymių nepastebėta. Na, žinoma, lieka dar viena galimybė – šienas. „Šienas buvo susuktas į ritinius ir prieš mėnesį suvežtas į daržinę. Jei jis būtų kaitęs, tikrai būtume pastebėję, juk kasdien užeiname“, – tvirtino moteris. Tai gal tikrai kas nors netyčia numetė nuorūką? Ir šitą versiją kantautiškė paneigė. Anot jos, ugnis kilo ne iš išorės, o daržinėje. „Kaip man rodė gaisrininkai ir jei aš teisingai supratau, padegėjas buvo užėjęs į kiemą ir į daržinę įmetė kažką, kas sukėlė gaisrą“, – pasakojo R. Selenienė.
Kas galėjo taip pasielgti? Rimos tvirtinimu, juodu jokių grasinimų nesulaukę, su visais kaimynais sutaria, nesipyksta. Kai lankėmės Selenių sodyboje, nuodėgulius valė kaimynai, Sauliaus draugai medžiotojai (aut. past.). „Jei reikėtų pasakyti, ką įtariu, tikrai negalėčiau to padaryti. Bet baisu, kad žmonės taip gali elgtis. Dabar daržinė, o kas kitą kartą – namas?“ – svarstė Rima.
Pirmiausia – susitvarkyti
Ką ketina daryti toliau? „Nieko dar nežinau, dar neatsigavome po patirto išgąsčio. Pirmiausia išvalysime šiukšlyną, namą susitvarkysime, o paskui bus matyti“, – svarstė kantautiškė. Pastatas nebuvo apdraustas, tad piniginės išmokos negaus. Nors Saulius ir Rima augina tik vieną karvutę, bet ugnis nepagailėjo ir jai suruošto pašaro. „Malkų kažkiek liko, kuriam laikui užteks, o kaip bus paskui – matysim. Nieko neliko, net rūsio bulvėms sudėti nebeturime“, – graudinosi Rima.
Žlibinų seniūnė Sigutė Žeimaitienė „Plungei“ sakė, jog bendruomenė atidarė banke specialią sąskaitą Rimai ir Sauliui paremti. Kaimynai padeda tvarkyti gaisravietę. Kas kuo gali, tuo gelbsti.
Na, o mes galime tik paraginti žmones, jei ką nors žino apie galimą padegimą ar ką matė, netylėti ir informuoti atitinkamas institucijas. O galintieji padėti tegul taip ir padaro, juk po gaisro bet kokia pagalba – vertinga.