Kuo gyvenate šiomis dienomis? Ko gero, Olimpinėmis vasaros žaidynėmis. Pastebėjau, kad tomis dienomis, kai Lietuvos krepšinio rinktinė žaidžia Londone, Plungės gatvėse pastebimai sumažėja automobilių. Prekybos centruose galima apsipirkti be stumdymosi ir ilgo laukimo eilėse. Ir nors lietuvių sąskaitoje oficialiai kol kas tik du medaliai, o viltis atgauti dalį pinigų už įsigytą televizorių praktiškai subliuško, vis tiek kūnu nubėga malonus šiurpuliukas, išgirdus, kad Lietuvos sportininkas iškovojo medalį.
Olimpiada kaip atėjo, taip ir praeis, o gyvenimas tęsiasi ir slenka sena vaga. Na, ne visai sena, juk jau uždirbsime pusšimčiu litų daugiau. Turėčiau jaustis laimingesnė, bet kažkodėl nesijaučiu. Ir kur čia jausiesi, jei jau antrąją dieną po to, kai paskelbė apie minimalaus atlyginimo didėjimą, pranešė, kad kartu su atlyginimu didės ir privalomojo sveikatos draudimo mokestis. Jei uždirbsim daugiau, proporcingai ir sirgsim dažniau? Nesirgsim. Nutukimas tikrai negresia. Gali būti, kad greitai didžioji dalis lietuvių taps vegetarais. Ne todėl, jog nebepatiks mėsa, paprasčiausiai ji bus prabangos prekė. Negana to, kad jautieną perkame kartais ir tik per didžiąsias šventes, tai dar ir dienraštyje „Respublika“ pateikta „maloni“ staigmenėlė – rudenį paukštynai planuoja koreguoti kiaušinių ir paukštienos kainas. Aišku, ne pirkėjų naudai.
Ištirps papildomi litai kaip pernykštis sniegas, o socialinių pašalpų gavėjų eilės nesumažės. Kartais pagalvoju – gal reikėtų išleisti įsakymą, kad kiekvienas, eidamas įsidarbinti už minimalų atlyginimą, pasikabintų lentelę ant kaklo su užrašu „Kandidatas į ubagus“. Tada visiems viskas būtų aišku. Gal net koks geras dėdė, eidamas pro šalį, ir litą duotų, kaip dabar politinėms partijoms aukoja.
Kaip rašoma internetiniame tinklalapyje „Delfi“, atliktos apklausos rezultatai parodė, kad šeši procentai lietuvaičių jau susikrovė lagaminus ir artimiausiu metu iškeliauja ieškoti laimės. Dar trečdalis kol kas tik susimąsto apie galimybę išvažiuoti kitur. Ir tik laiko klausimas, kada tos mintys materializuosis.
O štai Seimo pirmininkė Irena Degutienė, pasak „Delfi“, mano, kad dauguma pastaraisiais metais iš Lietuvos emigravusių žmonių tikrai grįš. Žinoma, grįš, tik nežinia kada. Gal kai užaugs vaikai, o užsienyje uždirbta pensija leis oriai nugyventi likusius metus Tėvynėje. Man dar neteko sutikti emigranto, kuris savo noru išvažiuotų iš ten, kur gali gyventi, o ne egzistuoti. „Grįšiu į Lietuvą nebent numirti“, – štai tokį atsakymą dažniausiai girdžiu, kai kalbuosi su emigrantais.
Kažkur skaičiau – yra toks prietaras: ko bijai, tas ir nutiks. Nusprendžiau bijoti praturtėti.
Kadangi visi anekdotai gimsta iš tikrų gyvenimiškų istorijų, po darbo, skubėdama namo, pakeliui užsuksiu į parduotuvę ir nusipirksiu loterijos bilietuką. Gal pavyks laimėti milijoną…