Atėjus rudeniui eismas Milašaičiuose sulėtėja. Ir visai ne dėl to, kad čia gyvenvietė ir laikytis greičio ribojimo taisyklių ir taip privaloma. Pravažiuojančiųjų dėmesį traukia… moliūgai. Milašaitiškiai Rūta Endrijauskienė ir Vilius Mitkus – kaimynai, kuriuos jungia vienodas užsiėmimas – moliūgų auginimas. „Tikrai nejaučiame jokios konkurencijos tarpusavyje. Kiekvienas turime savo klientų, vieni užsuka pas Rūtą, kiti – pas mane, dar kiti – ir ten, ir čia. Draugiškai sutariame“, – sako Vilius. Kaimyno žodžius patvirtina Rūta. Abu jie savo užaugintų moliūgų neslepia rūsyje. Gausus derlius puikuojasi šių žmonių sodybose. Didžiulės krūvos įvairiausių rūšių moliūgų vilioja praeivių akis. Ir išties užsukti pas Vilių ir Rūtą verta. „Labiausiai džiugina žmonių emocijos, kai jie išvysta tuos moliūgus. Matai, kaip ateina žmogus ir jau pats šviečia kaip moliūgas“, – šypteli Rūta.
Nori džiuginti kitus
R. Endrijauskienę turbūt gerai pažįsta ne tik milašaitiškiai. Aktyvi vietos bendruomenės narė, ilgus metus savo veiklą siejusi su Plungės ūkininkų sąjunga, ir šiandien nesėdi rankų sudėjusi. „Tokia turbūt esu gimusi… nenormali“, – juokėsi moteris, kai užsiminėme apie jos darbus. Kaip pati sakė, viskas ateina iš paprasto noro – suteikti kitiems gerų emocijų. „Aš noriu gyvenime padaryti kažką tokio, kas teiktų džiaugsmą kitiems žmonėms“, – pažymėjo ji.
Ir moliūgai į Rūtos gyvenimą atėjo dėl šio tikslo. Pasirodo, pirmuosius moliūgus ji užaugino norėdama kartu su Ūkininkų sąjunga dalyvauti Plungės jomarke. Dar 2017 metais pavyko čia atvežti 100 jos lauke užaugintų moliūgų. „Tuomet užsiminta, jog kitaip metais sąjunga gal ir tūkstantį jų į jomarką atgabens“, – prisiminė Rūta. Nuo to laiko šios daržovės ir karaliauja moters nedideliame ūkyje.
Rūta kartu su dukra Jolanta šiemet moliūgais ir kopūstais užsodino 40 arų lauką. Tiesa, metai buvo labai nepalankūs, dėl šalnų teko moliūgus atsėti, tačiau derlius dėl to nenukentėjo – daug ir gražių užaugo!
R. Endrijauskienės sodyboje, kuri įsikūrusi šalia pagrindinio kelio, puikuojasi šimtai moliūgų. Visus padedama vyro Broniaus, dukros šeimos sunešusi į kiemą, sustačiusi – didžiulė krūva išaugo. Smagu, kad pamatę moliūgus pas Endrijauskus užsuka žmonės. „Nebūtinai visada perka, ateina tiesiog pasidairyti, pasikalbėti. Jei nusprendžia kurį išsivežti, aišku, smagu. Ir maistui nusiperka, ir Helovinui, būna ir tam, ir tam“, – pasakojo Rūta.
Moteris džiaugiasi, kad jos užauginti moliūgai atlieka ir savotišką misiją – reprezentuoja gimtą kraštą, ypač užsieniečių akyse, kurių, pasirodo, pravažiuojančių pro Milašaičius taip pat netrūksta. „Neseniai čia stabtelėjo italas. Sakė vykstantis į Veroną. Maloniai pabendravome, nors ir nemoku angliškai. Kaip supratau, sakė dar būtinai sugrįšiąs, kai turės progą“, – kalbėjo Rūta. Moliūgai, kitos jos ūkyje užaugintos daržovės neseniai iškeliavo ir į Belgiją. Pasigrožėti jos moliūgais stabteli ir estai, latviai. Aišku, lietuviai čia dažniausi svečiai.
„Pastačiau ir triušių narvelį. Neretai jie vaikams būna netgi įdomesni už moliūgus“, – šyptelėjo Rūta.
Moliūgai yra artėjančio Helovino simbolis. Mūsų pašnekovė sakė, kad nėra iš tų, kuri labai žavėtųsi šia iš už Atlanto atėjusia tradicija, tačiau jei jau pasiryžta kokį vieną kitą moliūgą išskaptuoti ir įžiebti, tai mieliau renkasi labiau lietuviškai tradicijai būdingus raštus, o ne gąsdinančius veidus ir pan.
„Nesu iš tų, kurie nori puikuotis. Tiesiog viskas, ką darau, man išeina natūraliai. Ir tas moliūgų auginimas kažkaip savaime. Esu taip užaugusi, mano tėvelis buvo ūkininkas, nors ir gyvenome Plungėje. Manau, kad gyvenant kaime reikia savo viską užsiauginti. Kai išėjau iš Ūkininkų sąjungos, daviau pažadą, kad nemesiu ūkininkavimo, tai stengiuosi duoto žodžio laikytis. O auginti moliūgus nėra taip lengva, kaip gali atrodyti. Tai daug darbo reikalaujanti daržovė“, – mano R. Endrijauskienė.
„Mane moliūgai užbūrė“
Štai Viliaus Mitkaus sodyboje priešingai – Helovino dvasia čia jau paleidusi savo kerus. Ir būna labai įdomu sutemus, kai moliūgai, apraizgyti voratinkliais, sužybsi lemputėmis. „Moliūgkiemis“, – taip savo sodybą pavadino Vilius. Išties sodyba verta tokio skambaus vardo!
Kiek atokiau nuo pagrindinio kelio įsikūrusi Mitkų sodyba šiemet pirmus metus pasipuošė įvairiausiais moliūgais. „Nors juos auginu jau 11 metų, tačiau tik dabar nusprendėme padėti lauke. Atsirado daugiau laiko, kadangi dirbu nuotolinį darbą“, – pasakojo Vilius. Jo teigimu, dirbant kitą darbą būtų sudėtinga užsiimti moliūgų auginimu, jų priežiūra, ypač dabar, kai nuspręsta juos sustatyti sodyboje.
Moliūgams auginti Vilius skiria labai daug asmeninio laiko. Džiaugiasi, jog pagalbos sulaukia iš tėvų, brolių. Mamos Svajos didžiausias darbas – patiekalų iš moliūgų gaminimas. Mitkų namuose moliūgas seniai yra tapęs pagrindiniu visų patiekalų ingredientu. „Pasaka, o ne daržovė. Moliūgienė – pats skaniausias dalykas“, – šyptelėjo Vilius. Vyro teigimu, tai ne tik skani daržovė, bet ir labai sveika. „Yra žmonių, kurie netgi vietoje bulvių moliūgus valgo“, – pridūrė jis.
Vilius turi labai daug žinių apie moliūgus, jų auginimą. Stengiasi daug informacijos surasti internete, čia idėjų semiasi ir Helovinui. Pašnekovas neslėpė, jog jį labai žavi ši amerikietiška tradicija. Todėl ir jo „Moliūgkiemyje“ netrūksta šios šventės akcentų. Vyras turi nemažai moliūgų skaptavimo patirties, todėl užsukusieji į jo sodybą gali ne tik įsigyti norimą moliūgą, bet ir užsisakyti specialų, pagal kiekvieno norą išskaptuotą. Kaip sakė ponia Svaja, čia greičiausiai labai padeda Viliaus meniniai gebėjimai: jaunas vyras „draugauja“ su daile – moka gražiai piešti. Tad ir jo išskaptuoti moliūgai tampa puikiais žibintais!
Milašaitiškis augina tris moliūgų rūšis: maistinius, dekoratyvinius ir skirtus Helovino šventei. Šios daržovės jį patį yra užbūrusios. „Toks didelis, gražus. Moliūgas iš tikro neįprastas tuo, jog yra daržovė-siurprizas – nežinosi, koks jis užaugs“, – kalbėjo mūsų pašnekovas.
V. Mitkus moliūgais šiemet užsodino 40 arų lauką. Iššūkių auginant šią daržovę netrūksta, tačiau kantriai ir rūpestingai juos prižiūrint derlius niekada nenuvilia. Ir šiemet taip buvę. Kiek pavyko užauginti, neskaičiavęs, gal apie pusantro tūkstančio, tačiau tikrai žinantis didžiausio moliūgo svorį – net 43 kg!
Milašaitiškiui malonu sodyboje sulaukti svečių, norinčių pasidairyti po jo sukurtą moliūgų kiemą. Žmonės čia mielai fotografuojasi. Vilius kiekvieną sutinka, pasveikina. Jam malonu pasidalyti su atvykėliais savo žiniomis apie šią daržovę, pasikalbėti.
Moliūgų auginimas nėra tik sunkus darbas. Užaugintos daržovės teikia malonių emocijų ne tik Mitkų šeimai, bet ir aplinkiniams. Štai neseniai „Moliūgkiemyje“ Viliaus surengta Derliaus nuėmimo šventė nuskambėjo per visus Milašaičius. Susirinkę artimieji, ištikimi klientai, milašaitiškiai turėjo galimybę dar kartą pasidžiaugti „Moliūgkiemio“ derliumi. „Surengėme visokių užduočių, viktorinų apie moliūgus. Papasakojau apie šią daržovę, ragavome moliūgų tyrės. Tikrai buvo smagi šventė“, – prisiminė Vilius.
Turi V. Mitkus ir įvairių ateities planų. „Moliūgkiemis“ kitais metais taps dar patrauklesnis ir įdomesnis“, – pažadėjo jis.
