Šią savaitę redakciją pasiekė anonimo laiškas. Žmogus šaukte šaukėsi pagalbos. Prašymas – ne asmeninis, ne savanaudiškas, o gana visuomeniškas ir pilietiškas: padėkit, žurnalistai, „samagonščiką“ sučiupti! Redakcijos savimeilė pakutenta ir pataikūnišku prierašu: „Juk jūs visiems padedat…“ Na, kaip nepagelbėsi žmogui, taip pasitikinčiam žiniasklaida. Taigi, pasitelkę policijos pajėgas, prieš Kalėdas pasipylėm į miškus samanės varyklos ir virėjo medžioti.
Ne paslaptis, jog redakcija gauna įvairiausio turinio skundų. Ne paslaptis ir tai, kad gyventojai į redakciją dažniausiai kreipiasi asmeniniais sumetimais: kas su kaimynais nesutaria, ką parduotuvėj apgavo ar, paėmę pinigus, nusamdyti darbininkai darbų neatliko. Taigi dažniausiai žmonės gina privačius interesus, o štai kad kreiptųsi dėl visuomeninio pobūdžio problemos, retai pasitaiko. Atsižvelgdami į skundiko pilietiškumą, ir užkibom ant jo kabliuko. Ėmėmės „samagonščiko“ ieškoti, net neatsižvelgdami į tai, kad skundas anoniminis ir į tokius stengiamės nereaguoti.
Vis dėlto sureagavom ir, pasikvietę draugėn policijos pareigūnus, apšerkšnijusį gruodžio 21-osios rytą išdardėjom į Stalgėnų seniūnijos Stalgo kaimą, kur, anot pranešėjo, gyvena, o gretimame miške naminukę varo toks S. J. Skundikas piktinosi, kad policija į įstatymų pažeidėją neįkimba (o gal nenori, nes tas policijoj esą turi draugų), o jei ir žiniasklaida nepadės, žadėjo kreiptis į Šiaulių ar net Vilniaus pareigūnus.
Kodėl skundžia tą „samagonščiką“, anonimas nenurodo. Rašo: turi būti tvarka, noriu išsiaiškinti, ar Plungėj dar yra policija. Ir tiek. Pagal parašymą išeitų, kad žmogelis tiesiog nori demaskuoti įstatymų pažeidėją, nelegalaus verslo savininką. O kaip yra iš tikrųjų, nežinia: gal skundžia iš pavydo, gal iš keršto ar dėl kažkokių kitų priežasčių.
Policija į reidą su žurnalistais dėl objektyvumo pasiuntė ne Stalgėnų apylinkės inspektorių, o kitus du pareigūnus. Beje, abu jie S. J. pavardę sakę jau girdėję ir Stalgo kaime jau buvę. Kodėl važiavo? Ogi taip pat reagavo į skundą. Kas tada „samagonščiką“ įdavė? Anonimas… Taigi tikėtina, jog tas pats, kuris ir į redakciją kreipėsi. Beje, „Plungei“ parašytame laiške buvo išdėstyta: verda didelį kiekį, užsakovas viską paima vienu ypu, moka 5 litus už puslitrį. Taigi skundikas – žinovas.
Policijos pareigūnai papasakojo, kad prieš kokius keturis mėnesius jiems buvo pranešta apie naminukės fabriką Stalgo kaimo miške, jį esą eksploatuoja S. J. „Nuvykome, bet nurodytoje vietoje varyklos neradome. Tada užsukome į S. J. namus, ten aptikome šiek tiek naminukės. Ir viskas“, – pasakojo vienas iš pareigūnų. Po kelių dienų policija sumanė kiek plačiau „pašukuoti“ aplinkinius miškus. Tas reidas iš dalies buvo sėkmingas – policininkai aptiko varyklą, užraugtą samanę, bet paties virėjo nebuvo. O už rankos nepačiuptas – ne vagis. „Įtarėme, kad tas fabrikėlis gali būti S. J., bet kaip tai įrodysi?“ – kalbėjo pareigūnai.
Tą pačią varyklą, o tiksliau – jos likučius, pareigūnai buvo aptikę ir prieš kokį mėnesį, kai tikrino, ar tinkamai elgiasi medžiotojai. Tada įranga buvo nesukomplektuota ir, panašu, seniai nebenaudota.
Gruodžio 21-ąją, sugaišę kelias valandas ir nuklampoję kelis kilometrus, pasijutome lyg gaudytume vėją laukuose. Jokios varyklos neaptikome, tik tą, kuri rasta prieš kelis mėnesius, dar sykį apžiūrėjome. Ir išties panašu, kad miške likusi įranga nenaudojama, kad kokio žmogaus čia seniai būta. Taigi Stalgo miškuose neaptikome nieko – nei laužo dūmelio, nei samanės lašelio.
Buvome ir iki S. J. sodybos nubridę. Jos pakraštyje aptikome vadinamąjį „juoduką“ – svarbiausią įrenginį, kuriame vadinamoji makumba ir verdama. „Kaip tik to įrenginio trūksta ten, varykloje. Taigi gali būti, jog jį virėjas parsivežė į namus. Tik iš visko matyti, kad stovi jis čia jau seniai“, – tokia pareigūnų nuomonė.
Visai gali būti, kad prieš tuos kelis mėnesius policijos pabaidytas minėtasis S. J. savo versliuką ir „užraukė“, o kažkas jo skųsti vis nesiliauja. Aišku, įmanomas ir kitas variantas – tas naminukės virėjas labai gudrus ir visus čia už nosies vedžioja.
Šįkart mūsų medžioklė – be trofėjų, bet faktai rodo, jog S. J. „ginklų arsenalą“ turi. Beje, žurnalistą, kaip ir vilką, kojos peni. Tad visai tikėtina, kad vieną gražią (o gal ir nelabai) dieną miške mes sutiksime S. J. (o gal ir ne jį), bevarvinantį „makumbos“ lašus.
