Po švenciu i „Plunges“ redakcija užsuko plungiške Janina Pevceviciene. Moteris su ašaromis akyse papasakojo apie skaudžia netekti ir žmoniu abejinguma. Jai bejegiškai teko stebeti savo augintinio žuti.
Antraja Kaledu, daugumai pacios gražiausios metu šventes, diena
J. Pevceviciene su savo augintiniu ir geriausiu draugu šuneliu Rikiu išsiruoše i miesta ieškoti savaitgali dirbsiancio stomatologijos kabineto. A. Vaišvilos gatves aštuntuoju numeriu pažymetame name toks yra isikures.
Pasak moters, priejusi arciau, pamate, kad kieme stovintis ten gyvenantis Talvaldas Ikvilda laiko didžiuli vilkšuni. Anot J. Pevcevicienes, vyras atsakes, kad stomatologijos kabinetas dirbs tik po švenciu, liepes kuo greiciau eiti tolyn. Išgirdusi nemalonu atsakyma, moteris, vedina šuneliu, nuejo. Ejo ir nenujaute, kad nelaime lekia iš paskos ir užgrius kaip perkunas iš giedro dangaus. Praejo vos viena nama, kai ištikimasis J. Pevcevicienes draugas Rikis pateko i juos pasivijusio jau mineto vilkšunio nasrus. Moteris sake nežinanti, kiek laiko užtruko egzekucija, mat ja pacia ištiko didžiulis šokas. „Man ateme kojas, išdžiuvo burna“, – susijaudinusi pasakojo J. Pevceviciene.
Didžiausiu pastangu deka moteris pradejo šauktis pagalbos. Deja, nepasirode ne viena gyva dvasia, nors žudynes vyko šalia namu, tad šauksma tikrai turejo kas nors girdeti. Turbut ne veltui sakoma: ne mano daržas, ne mano pupos… Augintinio netekusi senole sake labiausiai bijojusi, kad Riki nugalabijes šuo nepultu jos, todel nedriso ginti. Kai toks aplinkiniu abejingumas, gyvybei ne juokais kiltu pavojus. Laimei, po kurio laiko atejo šuns šeimininkas ir savo baisuna nusivede. Tik tada moteris, nubegusi i šalia esanti nama, papraše iškviesti policija.
Atvykus pareigunams, J. Pevcevicienei ir T. Ikvildai buvo patarta susitarti. Anot moters, vyriškis pasiules nueiti i jo namus ir pasikalbeti, o ten paklauses, kiek ji norinti už savo šunelio netekti. Senole abejodama papraše 800 litu – ji tvirtino, kad augintinis buvo parvežtas iš Škotijos ir kainuoja nemažai. Taciau, išgirdes nurodyta suma, J. Pevcevicienes žodžiais tariant, kaltininko šeimininkas neva atsakes: „Už tokia suma aš galiu mašina suremontuoti, o toki šuniuka kiekviename turguje galima nusipirkti, pilni krepšiai stovi“.
„Juk ne tai svarbu, kur šuniuka galima nusipirkti. Jis man, vienišai moteriai, buvo draugas“, – verkdama pasakojo J. Pevceviciene. Nepavykus susitarti, i pokalbi neva isikišusi Violeta Ikvildiene pasiule 500 litu. Streso ištikta garbingo amžiaus moteris sako nesupratusi – kaip ir kodel pinigus paeme. Ypac, anot jos, iskaudino išeinant vilkšunio šeimininko esa mesti žodžiai, kad ši norejusi tik pasipelnyti. „Dabar gailiuosi, kad paemiau tuos pinigus po to, ka išgirdau…“.
Susisiekeme ir su vilkšunio šeimininku T. Ikvilda. Deja, komentuoti ivykio vyras nepanoro ir patare visais klausimais kreiptis i… šuni!
Policijos komisariato Prevencijos poskyrio viršininkas Vaclovas Višinskis sake, kad šeimininkui greiciausiai bus skiriama nuobauda – ispejimas, kadangi abi puses lyg ir susitare geranoriškai. O moteris privataus kaltinimo tvarka gali kreiptis i teisma ir bylinetis del turtines, o gal ir neturtines žalos atlyginimo.
Jo maciau si ivyki. Ziaurus seimninkas. Specialiai uzsiunde suni. Kaip toks galetu auginti gyvunus isvis. Viskas ivyko greitai, bet likau soko busenoje (ziaurus vaizdelis) kad tokie dalykai is vis imanomi. Gaila, kad spec. tarnybos isvis nesuregavo i ivyki. Zodziu ten zveris o ne zmogus. Ten sukciu sukcius, spec tarnybos turetu tokiais susidometi. Kas zino kas ten do gaidys gyvena suprantate apie ka cia kalba… Normalioj teisinej valstybej tokie gaidziukai butu greit sutvarkyti, deja gyvename korupuotoje valstybeje o tokie suskeliai tokioje sistemoje ir klesti.