Gruodžio 5 dieną Plungės atviro jaunimo centro direktorės pareigas pradėjo eiti Rita Raukaitė. Susitikę su naująja įstaigos vadove, paprašėme prisistatyti mūsų laikraščio skaitytojams ir atskleisti tikslus, su kuriais atėjo vadovauti jaunimui.
– Esate plungiškė. Tikėtina, kad dalis vietos gyventojų Jus pažįsta, bet vis dėlto paprašysime prisistatyti.
– Esu Rita Raukaitė. Antra diena, kai vadovauju Plungės atviram jaunimo centrui. Tačiau mano darbo su jaunimu patirtis daug didesnė – maždaug aštuoneri metai. Bendravimas su jaunaisiais plungiškiais prasidėjo tada, kai dirbdama Plungės kultūros centre vadovavau Jaunimo klubui. Iki šiol esame drauge, jaunuoliai vis dar kreipiasi pagalbos, nors jau ketveri metai kultūros centre nebedirbu.
– Kokį išsilavinimą turite?
– Klaipėdos valstybinėje kolegijoje baigiau kultūrinės veiklos vadybą, teatro bakalauro studijas – Klaipėdos universitete. Mykolo Romerio universitete įgijau ugdymo magistro laipsnį. Esu sertifikuota koučingo specialistė.
– Ar pradėjusi darbą Atvirame jaunimo centre užversite savo įkurto saviugdos ir savirealizacijos centro „ANNA“ veiklos istorijos puslapį, o gal mėginsite suderinti abu darbus?
– „ANNA“ veiklą tęs, tik šiek tiek keisime pobūdį. Anksčiau orientavausi į stacionarių ugdomųjų renginių organizavimą, o dabar veikla persikels į interneto erdvę. Aš tik pakeisiu poziciją didesnį dėmesį skirdama darbui su jaunimu.
– Kas Jus paskatino dalyvauti konkurse į šias pareigas? Ar negąsdino tai, kad įstaigos vadovai labai dažnai keičiasi?
– Kiekvieną kartą, kai direktoriaus pozicija likdavo laisva, aplinkiniai mane stumdavo dalyvauti konkurse, sakydavo, kad tai labai man tinkanti vieta. Nors iš tiesų tai antras mano bandymas – prieš ketverius metus likau antra, konkursą laimėjo Egidijus Vaškelevičius. Per šį laiką sukaupiau daug daugiau patirties, įgijau naujų kompetencijų ir esu tikra, kad esu pasiruošusi sėkmingam įstaigos vadovavimui. O tas faktas, kad centro vadovai dažnai keičiasi, manęs negąsdina: ateinu ne į centrą, ateinu dirbti su jaunimu.
– Koks, Jūsų nuomone, yra Plungės jaunimas?
– Aktyvus, veiklus, norintis daryti. Ta dalis jaunimo, su kuria man teko bendradarbiauti, kupina idėjų. Taip jau yra: vieni žmonės nori daugiau veiklos, kiti – mažiau. Mano noras, kad centras taptų atviras visoms grupėms, kad jauni žmonės čia ateitų ne tik praleisti laiko tarp pamokų ir būrelių, bet ir norėtų čia kurti, realizuoti savo idėjas.
– Kokios veiklos centro lankytojams patraukliausios?
– Pramoginės veiklos – užimtumo ir žaidimo erdvės, renginiai. Ateina jie čia žaisti ir saugiai praleisti laiko.
– Kokius uždavinius sau pirmiausia kelsite?
– Ruošdamasi dalyvauti konkurse analizavau centro veiklos ataskaitas, domėjausi jo lankomumu. Pastebėjau, kad po karantino laikotarpio jis sumažėjęs. Šiuo metu turime 15–20 nuolatinių lankytojų. Norint, kad jų būtų daugiau, pirmiausia reikėtų išsiaiškinti jaunimo poreikius. Turiu daug idėjų, mano stiprioji pusė – edukacija, ugdymas. Tikiuosi, kad mano vizija eina lygiagrečiai su jaunų žmonių poreikiais.
– Kaip Plungės atviras jaunimo centras atrodo Jūsų vizijoje?
– Matau Jaunimo centrą iš tiesų atvirą – išeinantį į Plungę, lyderiaujantį ir jungiantį, kuriantį veiklas rajono jaunimui, o ne veikiantį savo erdvėje. Todėl vienas iš pagrindinių tikslų – suvienyti jaunimą. Plungėje yra puikių, aktyvių, įvairią veiklą vykdančių jaunimo organizacijų, reikia siekti, kad atskiros grupės bendradarbiautų tarpusavyje.
– Tikėtina, kad paskirta į pareigas sulaukėte daug sveikinimų, linkėjimų. O ko sau, pradėjusiai naują gyvenimo etapą, palinkėtumėte pati?
– Viziją turiu, motyvaciją dirbti turiu, esu šalia jaunimo… Galbūt palinkėčiau sau nepamiršti, jog galima prašyti pagalbos, kad užsisukusi vizijose ir noruose nelikčiau nešti naštos viena pati.
– Minėjote, kad būdama Jaunimo centro direktore galėsite pasinaudoti visomis savo įgytomis kompetencijomis, kad į šią vietą atėjote turėdama aiškią viziją, nemažą bendravimo su jaunimu patirtį. Ar galėtume teigti, kad tai Jūsų svajonių darbas?
– Aš į svajones žengsiu kartu su Atviru jaunimo centru. Mano svajonė daugiau nei darbo vieta – jungti ir vienyti žmones.
